Ar "taikūs" lietuviški istorijos vadovėliai? Taikos klausimai lietuviškame istorijos vadovėlyje

LTStraipsnyje nagrinėjami taikos klausimai lietuviškame istorijos vadovėlyje. Tai svarbu, nes ji yra tam tikra alternatyva dabar vyraujančiam istorijos pateikimo stiliui; pateikia alternatyvų vystymosi paveikslą praeityje; gali pademonstruoti gana sėkmingas, rezultatyvias kai kurių konfliktų nesutarimų pabaigas; karai ir ginklavimasis tebevyksta nepriklausomai nuo taikos šalininkų judėjimo; nagrinėti taikios praeities patirtį svarbu ir todėl, kad turi būti parodyta, jog anksčiau dirbusios taikos labui kartos nėra užmirštos, kaip kad nėra užmiršti tie, kurie sukėlė karus ar sėkmingai juos kariavo. Nagrinėjant sėkmingą patirtį, galima perimti tam tikras idėjas ar veiksmus; mokymasis apie darbo taikos labui patirtį skirtingose šalyse gali skatinti tautų tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą. Straipsnyje teikiami bendri pasiūlymai. Tiek programose, liek vadovėliuose reikėtų vengti datavimo, susijusio su karais. Kaip antai, „Europa po I pasaulinio karo“, „Pasaulis po II pasaulinio karo“, „Europa tarpukario laikais“. Toks datavimas ydingas, labai sureikšminantis karus, akcentuojantis ypatingą svarbą istorijoje. Geriau jau tiesiog nurodyti datas arba įterpti į pavadinimus žodį „taika“, pvz.: „Europa po Versalio taikos“ arba „Europa 1919-1939 metais“. Norint „demilitarizuoti“ istorijos vadovėlius, reikėtų šiek tiek daugiau dėmesio skirti kasdienybės, socialinei, kultūros, mokslo istorijai politinės istorijos sąskaita. Tik vaizduodami realų kasdieninį praeities gyvenimą, galėsime demonstruoti taikų darbą, o ne griaunančią jėgą.Reikšminiai žodžiai: Istorijos vadovėliai; Lietuviška istorija; Lietuviškos istorijos vadovėlis, taika, istorijos programa mokykloje, karas ir taika; History books; Lithuanian history; Lithuanian history textbook, peace and history program at school, war and peace.

ENThe article analyses the questions of peace in Lithuanian history textbooks. It is important since it is a certain alternative to the currently prevailing style of history presentation; it presents a picture of the development of alternatives in the past; demonstrates rather successful outcomes of certain conflicts; wars and military actions continue irrespective of the movement of peace followers; the practice of the peaceful past should also be analysed in order to demonstrate that past generations striving for peace to be achieved have not been forgotten just like those who initiated wars have not been forgotten. When analysing successful experience, certain ideas or actions of the past generations could be applied. The article provides general offers. The dates related to wars should not be mentioned in programmes and textbooks, for example, “Europe after WWI”, “the world after WWII”, “Europe in the interwar period”. These references are faulty, because they highlight the wars and their significance in history. They should be replaced with dates or such words as “peace”, for example, “Europe after Treaty of Versailles” or “Europe in 1919–1939”. In order to “demilitarise” history textbooks, more attention should be paid to the history of everyday life, social life, culture, science and politics. Only by illustrating the actual everyday life of the past generations, will we be able to demonstrate peaceful work instead of destructive power.