Pedagogų reflektyvumo raiškos turinio ir tipologijos analizė

LTDaugelio išsivysčiusių šalių aukštojo mokslo institucijose nuolat didėja studentų savarankiško darbo, jų kritinio bei reflektyvaus mąstymo svarba. Todėl būsimi mokytojai yra skatinami reguliuoti savo mokymosi procesą bei jį reflektyviai apmąstyti. Straipsnio tikslas – išanalizuoti skirtingą universitetinį parengimą turinčių pedagogų reflektyvaus mąstymo raišką, jos turinį ir tipologiją, panaudojant fenomenografinį tyrimo metodą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi pedagogai skirtingai užsiima refleksija ir yra skirtingai tam pasirengę. Galima daryti prielaidą, kad refleksijos, kaip fenomeno, raiška priklauso ne tik nuo pedagogų sukauptos patirties ir aukštų jo kvalifikacijos įvertinimų, bet ir nuo jų universitetinio parengimo. Kai pedagogo mąstymas yra nukreiptas į specifinį mokymo turinį, metodams yra skiriama mažiausiai dėmesio. Studentai, anglų kalbos didaktikos kursą išklausę pagal naują modulį, kurio strategijos esmę sudaro reflektyvios užduotys, buvo labiau pasirengę reflektyviai mąstyti, negu tie, kurie studijas baigė prieš keletą dešimtmečių. Pedagogų gebėjimas reflektyviai mąstyti yra laikytinas fenomenu, kurio tyrimai turi būti paremti veiklos moksliniais tyrimais bei fenomenografine kokybinio tyrimo metodologija. Reflektyvioji aukštojo mokslo didaktika atitinka visas šiuolaikines aukštojo mokslo dimensijas, nes įgalina realizuoti vieną iš pagrindinių aukštojo mokslo principų, t.y. demokratiškumą bei jo išvestinius principus: studentų akademinę laisvę bei paritetinius santykius tarp dėstytojų ir studentų.Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Fenomenografija; Kokybinis tyrimas; Mokymo modelis; Mokytojai; Pedagogai, reflektyvus mąstymas; Pedagogas; Reflektyvumo raiška; Educator; English language; Phenomenography; Qualitative research; Reflectivity expression; Teachers; Teachers, reflective thinking; Teaching model.

ENThe importance of students’ independent works and their reflective and critical thinking is constantly increasing in the institution of high education of the majority of developed countries. Therefore, the future teachers are encouraged to regulate their learning process and to think about it reflectively. The purpose of the article is to analyse the expressing of reflective thinking of educators with different university education, its content and typology by using the phenomenographic analysis method. The results of the analyses show that different educators differently perform reflection and have different degree of preparedness. One could make an assumption that expression of reflection, as a phenomenon, depends not only on experience and high qualification evaluations of educators but also on their university education. In cases when educators’ thinking is directed to the specific content of teaching, less attention is paid to the methods. Students who had language didactics course according to new module (the essential strategy of which is reflective tasks), were more prepared to think reflectively than those who have graduated from their studies decades ago. Educators’ ability to think reflectively is perceived as phenomenon the research of which must be based on scientific activity research and phenomenographic methodology of qualitative research. The reflective didactics of the high education correspond to all modern dimensions of high education because it empowers the realisation of one of the main principles of high education, i.e. democracy and its derivative principles – academic freedom of students parity based relations between teachers and students.

• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics