Mokykla - bendruomenė: partnerystės tinklo kūrimo galimybės

LTPokyčiai, vykstantys socialinėje aplinkoje, nauji tikslai žengiant į XXI amžių, verčia mokslininkus ieškoti naujų edukacinių koncepcijų bei galimybių jas įgyvendinti. Tuo norima padėti asmenybei harmoningai vystytis, tobulėti, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės. Ryšių problema bendruomenėje, institucijų sąveika tarpusavyje nėra nauja tema edukologų darbuose, tačiau permainų kupiname pasaulyje, kai nebetinka tradicinės mokymo paradigmos, pradedama ieškoti naujų šios sąveikos formų. Šio straipsnio tikslas – išryškinti partnerystės tinklo tarp mokyklos ir bendruomenės kūrimo galimybes ir perspektyvas sprendžiant vaikų socializacijos problemas, tenkinant jų šeimų reikmes. Siekiant šio tikslo pirmiausia straipsnyje analizuojama mokyklos ir bendruomenės ryšių modeliai bei Kerchner, Hawley, Long mikroekologinės koncepcijos; antra - išryškinami du požiūriai į partnerystės ryšius, gvildenamos partnerystės tinklo galimybės, sprendžiant socialines problemas mokykloje ir visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Bendruomenės vystymasis; Mokykla; Partnerystės tinklai; Partnerystės tinklas; Socialinės problemos; Socializacija; Tinklų teorijos; Community; Community growth; Partnership network; Partnership networks; School; Social problems; Socialization; Theories of networking.

ENThe theory of human ecology has long been the background for researching the relationship between human beings and an organization. Park (1929) applied concepts from bio-ecology, such as community, dominance and succession to the study of human ecology. Hawley (1950, 1968, 1986) is one of the leading theorists of human ecology. These studies focused on the 'way human populations organize in order to maintain themselves in given environments' (Hawley, 1986, p. 3) Hawley suggests that human population is an aggregate of individuals, which possesses five basic characteristics: the necessity for environmental access, inescapable interdependence, inherent expansiveness, temporal constraint, and variability of behaviour with indeterminate limits The article presents the ecological perspective suggested by both Long (1958) and Hawley (1986) and the embeddedness of schools in microecology of school communities. There are two directions Kerchner suggests for schools to take when generating community growth and development. One is when schools become creators of communities through specific strategies which demonstrate consensus building to overcome conflict, which rebuild community pride, focus on family services, and which create a place for democratic training The school - community partnership is presented in the second part of the article which suggests that a partnership network is a new possibility for the Lithuanian school. [From the publication]