Teisės viešpatavimo principo sampratos problema šiuolaikinėje visuomenėje

LTStraipsnyje yra analizuojamos teisės viešpatavimo principo sampratos problemos. Teigiama, kad jo turinį sudaro žmogaus teisės; šiuolaikinė vyraujanti visuomenės sąmonė ir kultūra lemia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra laikomos svarbiausia šiuolaikinio pasaulio vertybe. Pabrėžiama, kad Vakarų visuomenė, suformavusi humanistinį požiūrį į asmens teises, negali primesti savo pažiūrų kitoms visuomenėms, t. y. nustatyti, kokios vertybės yra absoliučiai visuotinio pobūdžio. Tai reiškia, kad tautų visuomenė (arba tarptautinė bendrija) turi būti grindžiama nešališka žmogaus teisią koncepcija, kuri „išlaviruotų“ per atskirų politinių, religinių, moralinių ir filosofinių doktrinų rėmus. Daroma išvada, kad teisės viešpatavimo principas nėra statinėje būsenoje - priklausomai nuo visuomenės sąmonės ir kultūros jis kinta, įgydamas vis naujų kokybinių aspektų. Pastaruoju metu galima būtų teigti, kad Europoje jis apima ne tik negatyvias, bet ir kai kurias pozityvias teises. Tai aiškintina tuo, jog asmens teisės nėra tik formalios, jos turi egzistuoti realiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lyginamoji analizė; Teisės viešpatavimas; Vaikų globos institucija; Žmogaus teisės ir laisvės; Žmogaus teisės, teisės viešpatavimas, ekonominės ir socialinės teisės, universalumas; Child social care institute; Comarative analysis; Constitution; Human rights and freedoms; Human rights, rule of law, economical and social rights, universality; Lithuania; Rule of Law.

ENThe article discloses the idea that modern prevalent consciousness and the culture of society predetermine human rights and freedoms as the most important value of the modem world. However, it must be emphasized that the Western society, which has formulated a humanistic view on personal rights, can not thrust its views on other societies, i.e. it can not determine which values are absolutely universal. This means that the society of people (or an international community) must be based upon an impartial conception of human rights, which could "manoeuvre" through the frame of various political, religious, moral, and philosophical doctrines. Such a conception would embrace the right to live, the freedom to be free, a minimal freedom of conscience, the right to property and elementary justice, which is based on the principle that "the same cases must be judged in the same way". On the other hand, the following conclusion can be drawn: the principle of the rule of Law isn't static, it is changing according to social consciousness and culture, and it is gaining new quality. It could be noted that recently it has come to embrace not only negative, but also positive rights in Europe. This could be explained by the fact that personal rights are not only formal; they must also exist in reality.Civil personal rights and social ones are also the indispensable grounds of a valuable life. The principle of the rule of Law can not be considered as a political or moral idea: in spite of the fact that Western countries have reached such a level of development, when the principle of the rule of Law is almost identified with discretion of the activities of state institutions, some principles of Law have to limit the powers of the State. In other words, the State can not produce active harmful acts. [Text from author]

• Teisė / Law
• Vadyba / Management