The Relative efficiency of education and R&D expenditures in the new EU member states

LTKiekvienos tautos būsima gerovė ir konkurencinė pozicija globaliame pasaulyje kuo toliau, tuo labiau priklauso nuo jos gebėjimų kurti ir absorbuoti žinias. Pagrindinis žinių bruožas yra tas, kad norint jas kurti ir pritaikyti, reikia išsilavinusių žmonių. Straipsnyje siekiama išmatuoti išlaidų viešajam švietimui ir mokslo tyrimams ir plėtrai naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse santykinį efektyvumą palyginus su parinktomis ES (plius Kroatija) ir OECD šalimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad techninis efektyvumas švietimo ir mokslo tyrimų ir plėtros sektoriuose smarkiai skiriasi daugumoje ES šalių (įskaitant naujas šalis nares) ir OECD šalyse. Skirtingo efektyvumo (orientuoto į išeigą) analizė rodo, kad Japonija, Korėja ir Suomija yra efektyviausios šalys švietimo sektoriuje, o Šveicarija ir Olandija dominuoja mokslo tyrimų ir plėtros sektoriuje. Analizuojant tik naujas ES šalis nares, Vengrija, Estija ir Slovėnija efektyviai veikia pirmo, antro ir trečio lygio ugdymo srityse atitinkamai. Kita vertus, Kipras ir Vengrija dominuoja mokslo tyrimų ir plėtros sektoriuje, net jei ir dėl skirtingų priežasčių. Empiriniai rezultatai taip pat rodo, kad bendru atveju naujos ES šalys narės demonstruoja santykinai aukštą efektyvumą trečio lygio lavinimo srityje, bet atsilieka matuojant mokslo tyrimus ir plėtrą. Galima teigti, kad dauguma naujų ES šalių narių turi didelį potencialą didinti ribotų išteklių švietimui ir mokslo tyrimams ir plėtrai efektyvumą.Reikšminiai žodžiai: DEA analizė; EBPO; ES; ES valstybės; Mokslinių tyrimų plėtra; Naujosios ES šalys; Techninis efektyvumas; Technologijų plėtra; Tyrimai ir plėtra; Valstybės išlaidos; Viešos išlaidos; Viešosios išlaidos, švietimas; Švietimas; Švietimo plėtra; DEA analysis; EU; Education; Education efficiency; New EU members; OECD; Public spending; R&D; R&D efficiency; Technical efficiency.

ENPaper attempts to measure relative efficiency in utilizing public education and R&D expenditures in the new EU member states in comparison to the selected EU (plus Croatia) and OECD countries. As resources allocated to education and R&D sector are significantly limited, a special emphasis should be given to their efficient use regarding the institutional and legal constraints. By applying non-parametric methodology, i.e. Data Envelopment Analysis (DEA), a relative efficiency is defined as the deviation from the efficiency frontier which represents the maximum output/outcome attainable from each input level. An analysis of (output-oriented) efficiency measures shows that among the new EU member states Hungary, Estonia and Slovenia seem to be good benchmark countries in the field of primary, secondary and tertiary education, respectively. On the other hand, Cyprus and again Hungary dominate in the field of R&D sector, even if for different reasons. The empirical results also suggest that, in general, new EU member states show relatively high efficiency in tertiary education, while lag well behind in the R&D efficiency measures. [From the publication]

• if institutional performance matters : development comparisons of Lithuania, Latvia and Estonia / Manuela Tvaronavčienė, Virginija Grybaitė, Agnė Tvaronavčienė. Journal of business economics and management. 2009, Vol. 10, no. 3, p. 271-278.
• Web-based model of multiple criteria ethical decision-making for ethical behaviour of students / Artūras Kaklauskas, Edmundas Kazimieras Zavadskas, Rita Budzevičienė. Journal of business economics and management. 2009, Vol. 10, no. 1, p. 71-84.