LTStraipsnio tikslas – apibūdinus lietuvių kalbos substantiva communia aptarti šių daiktavardžių vertimo į anglų kalbą problemas. Gramatinė giminės kategorija atspindi objektyviąją tikrovę – gamtoje egzistuojančias vyriškąją ir moteriškąją lytis, o abstrakčių sąvokų ir negyvų dalykų gramatinė giminė yra nemotyvuota. Daiktavardžio vyriškoji ir moteriškoji giminės yra sintaksiškai savarankiškos. Jos būna semantiškai pagrįstos (kai daiktavardis pavadina lyties atžvilgiu skiriamas gyvas būtybes) arba grynai morfologinio pobūdžio (tuos dalykus žyminčių daiktavardžių, kurie lyties atžvilgiu nediferencijuojami – skiriama pagal galūnę). Lietuvių kalbos daiktavardžių giminę lemia du pagrindai: semantinis, t. y. leksinė daiktavardžių reikšmė; morfologinis, t. y. tam tikros morfologinės daiktavardžių ypatybės. Nuo daiktavardžio giminės priklauso visų su juo derinamų žodžių giminė. Daiktavardžių priskyrimas vienai kuriai giminei reiškiamas morfologiškai – kamieno ypatumais, linksnių galūnėmis. Lietuvių kalboje yra ir tokių daiktavardžių, kurie, reikšdami asmenį, lyties reikšmės neturi. Tai bendresnės reikšmės daiktavardžiai, kuriais galima pavadinti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties asmenį. Formos atžvilgiu vieni jų yra vyriškosios giminės, o kiti – moteriškosios. Nuo seniausių iki šių laikų gramatikų jų esmė nusakoma teisingai, tačiau dėl pavadinimo vis dar diskutuojama.Tai dažniausiai šnekamosios kalbos, tarmių žodžiai (pvz.: akiplėša, valkata, marmalas), kuriems būdinga pejoratyvinė reikšmė ir kuriuos įprasta vadinti lotynišku terminu substantiva communia (SC), t. y. akcentuotina specifinė daiktavardžių klasė, ne trečioji giminė. Jais reiškiama subjektyvi asmens charakteristika, kuri paprastai būna neigiama. Minimų daiktavardžių giminę padeda nustatyti tik kontekstas. Vienuose tekstuose jie yra vyriškosios giminės daiktavardžiai, o kituose – moteriškosios giminės. Kuriam (t. y. kurios lyties) asmeniui šis vertinimas priklauso, matyti iš derinamųjų žodžių. Neatitikimą tarp natūralios giminės (lyties) bei gramatinės giminės būtent ir rodo SC, kurie gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės. SC esama ir kitose kalbose. Anglų kalbos daiktavardžiai gramatinės (t. y. galūnėmis žymimos) giminės neturi. Apie daiktavardžio priklausymą vyriškajai ar moteriškajai giminei galima kalbėti tada, kai daiktavardžiai reiškia asmenis (arba gyvūnus). Daiktavardžiai, pavadinantys vyriškosios / moteriškosios lyties asmenį, laikomi vyriškosios / moteriškosios giminės daiktavardžiais ir šnekoje nurodomi asmeniniu įvardžiu "he /she". Daiktavardžių, kurie pavadina asmenį, bet nenurodo jo lyties (pvz.: friend, student, doctor), giminė paaiškėja iš situacijos ar konteksto. Ne asmenis pavadinantys daiktavardžiai laikomi negimininiais ir nurodomi negimininiu įvardžiu "it". Verčiant lietuvių kalbos substantiva communia į anglų kalbą lietuviškų daiktavardžių atitikmenys anglų kalboje nėra labai įvairūs. Apibūdinamą (paprastai neigiamą) asmens ar kitos gyvos būtybės vertinimą rodo atitinkami būdvardžiai. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daiktavardžio giminės kategorija; Gramatinė daiktavardžių giminės kategorija; Menkinamoji reikšmė; Pejoratyvinė reikšmė; Substantiva communia; Vertimas į anglų kalbą; Noun gender category; Pejorative meaning; Substantiva communia; Translation into English.
ENThe aim of the article is to discuss gender category in Lithuanian and English, to define Lithuanian substantiva communia and to show the problems that arise while translating them into English. The grammatical category of gender reflects the objective reality - male and female sexes existing in nature, the grammatical gender of abstract notions and inanimate things is unmotivated. Masculine and feminine genders of nouns are syntactically independent. They are semantically motivated (when nouns denote animate creatures of different sexes) or they can be purely morphological (nouns referring to entities that are not differentiated according to sex are attributed to a certain gender according to inflexion). The gender of Lithuanian nouns is determined by two factors: 1) semantic, i.e. lexical noun meaning; 2) morphological, i.e. certain morphological noun peculiarities. Nouns determine the gender of all dependant words. The gender of nouns is realized morphologically, i.e. by stem peculiarities and case inflexions. The Lithuanian language has such nouns that denoting a person do not denote gender. These are the nouns with more common meaning and they can be used to name people of both genders. Formally some of them are of masculine gender, others are of feminine gender. Grammars, dictionaries, other scientific publications present the essence of these nouns correctly but the title is still being discussed about. These are mostly colloquial or dialectal words (e.g.: akiplėša, valkata, marmalas), they have pejorative meaning and it is common to use the Latin term substantiva communia (SC), i.e. the specific class of nouns is emphasized, not the third gender.They are used negative characterization of a person. The context helps to distinguish the gender of these nouns. In some contexts they are of masculine gender, in other contexts they are of feminine gender. The context, pronominal concord shows what sex the person belongs to. SC nouns, that can be both masculine and feminine, show the discrepancy between biological sex and grammatical gender. SC nouns exist in other languages as well. It could be said that English nouns have no grammatical (i.e. marked by inflexions) gender. The category of gender in modern English is inherently semantic, i.e. it divides nouns into masculine (nouns denoting person males), feminine (nouns denoting person females), and neuter (nouns denoting non-persons) Nouns denoting male/female person are nouns of masculine /feminine gender and in speech they are indicated with the personal pronoun he/she. The gender of nouns referring to a person but not denoting the sex (e.g.: friend, student, doctor), becomes clear from the situation or context: if a man is spoken about, the pronoun he is used, speaking about a woman the pronoun she is used. Nouns referring to things, abstract notions, and animals are considered to be not gender related and the pronoun it is used. While translating Lithuanian substantiva communia into the English language it is difficult to find various equivalents. To show the negative evaluation of a person or other creature the appropriate adjectives are used. [...]. [text from author]