Dvi Alfonso Nykos-Niliūno "Praradimo simfonijų" publikacijos: lyginamasis aspektas

LTStraipsnio objektas yra dvi viena nuo kitos stipriai besiskiriančios Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių rinkinio „Praradimo simfonijos“ publikacijos: 1946 ir 1996 metų. Pagrindinis straipsnyje keliamas tikslas – atskleisti abiejų „Praradimo simfonijų“ publikacijų skirtumus ir panašumus, lyginamuoju būdu analizuojant, kaip buvo redaguojami, koreguojami, perkuriami pirmosios publikacijos kūriniai, kokie kūriniai į 1996 m. publikaciją nebuvo įdėti ir kodėl, kokie joje atsirado nauji kūriniai, kaip jie įsikomponavo į rinkinio visumą. Atlikus lyginamąją abiejų publikacijų analizę, daromos kelios išvados. Formaliojo teksto lygmens pokyčiai, t. y. skyrybos, rašybos ir pan. taisymai, 1996 m. „Praradimo simfonijų“ publikacijoje yra gan sistemingi, dažniausiai atliekami dėl to, kad yra taikomasi prie egzistuojančių naujų bendrinės kalbos normų, arba dėl to, kad tobulinama poetinė kalba, tvarkoma sakinio, eilutės, frazės struktūra. Vėlesnės publikacijos kūrinių tekstai yra sistemingai glaudinami trumpinant eilutes, sakinius. Ieškant originalesnės raiškos, 1996 m. publikacijoje taisomi, perkuriami tie tekstai, jų dalys, fragmentai, kuriuose įsitvirtinę sustabarėję įvaizdžiai, šabloniški motyvai, dominuoja poetinės abstrakcijos, deklaratyvumas arba pernelyg tiesmuka emocijų išraiška. 1996 m. publikacijoje vengiama „įmantrauti“, perkrauti sakinį, joje kryptingai atsisakoma mažiau pavykusių teksto atkarpų – frazių, eilučių, posmų, – o kartais netgi viso kūrinio. 1996 m. publikacijoje randasi daugiau intertekstų, kultūrinių kontekstų, dėl to atsiranda platesnių interpretacijų galimybė.Pirmoji publikacija yra optimistiškesnė, lyrinis subjektas čia entuziastingesnis, tačiau labiau priklausomas nuo aplinkybių, ne visai autonomiškas. 1996 m. publikacijoje nuotaikų tonai niūresni, kartais netgi desperatiški, neretai likimas priimamas toks, koks jis yra, bet lyrinis subjektas rodosi esąs mažiau pavaldus pašalinėms jėgoms. Daugelį minimų pokyčių nulėmė rašančiojo egzistencinė, kultūrinė, estetinė ir kitokia branda, vėlyvoji „Praradimo simfonijų“ versija atspindi gilesnes autoriaus patirtis, intensyvią kūrybinės raidos dinamiką, ypač atspindi poeto savikritiškumo stiprėjimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Du kūrinio variantai; Kūrinio redagavimas; Lyginamoji analizė; Perkūrimas; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Comparative analysis; Editing of a creative piece; Re-creation; Two variants of a creative piece.

ENThe object of the article is two highly differing publications of the collection of Alfonsas Nyka-Nilūnas's poems "Praradimo simfonijos" (The Symphonies of Loss) that appeared in 1946 and 1996. The main aim of the article is to reveal the differences and similarities of both publications of "Praradimo simfonijos" through the comparative analysis dealing with editing, correction, re-creation of pieces from the first collection, also, which pieces have been omitted from the 1996 publication and why, which new pieces appeared, how they integrated into the collection as the whole. After carrying out the comparative analysis of both publications, several conclusions have been drawn. The changes of the formal text level, i.e. corrections in punctuation, spelling etc., in the 1996 publication of "Praradimo simfonijos" are quite systemic, usually performed due to adjustment to existing new norms of standard Lithuanian or due to perfection of the poetic language, correction of the sentence, line, phrase structure. […] The first publication is more optimistic, the lyrical subject is more enthusiastic here; however, one is more dependent on circumstances and not so autonomous. The publication of 1996 bears darker tones of mood, sometimes even desperate, often the fate is accepted as it is but, though, the lyrical subject seems to be less dependent on exterior forces. Many of the mentioned changes have been predetermined by the existential, cultural, aesthetical and other kind of maturity; the later version of "Praradimo simfonijos" reflects deeper experiences of the writer, intensive dynamics of creative development, especially reflect consolidation of poet's self-criticism. [From the publication]