Kaltės įrodinėjimas baudžiamajame procese : problemos ir paradoksai

LTDemokratinė valstybė, nustačiusi sudėtingas baudžiamojo proceso taisykles ir procedūras, taip pat reikalavimus, kuriuos turi atitikti leistinais ir teisėtais laikomi įrodymai, suvaržo savo pačios jėgą, be kurios neįmanoma veiksmingai dorotis su sunkiais ir pavojingais nusikaltimais. Procesinių garantijų paskirtis - sumažinti nekaltų žmonių nubaudimo tikimybę, neišvengiamai padidina tikimybę, kad teisingumo ir bausmės išvengs kalti asmenys. Begalinis ir nuolatinis nusikalstamumas lemia tiek nuolatinį poreikį bausti, tiek ir poreikį veiksmingai atskleisti sunkius nusikaltimus, nustatyti juos padariusius asmenis bei kokybiškais įkalčiais pagrįsti ir įrodyti šių asmenų kaltę. Kaltės įrodinėjimo problemos baudžiamajame procese yra nuolatinės; skiriasi tik jų sprendimo būdas. Straipsnyje analizuojama kaip užtikrinti kuo veiksmingesnį nusikaltimų atskleidimą ir, nepažeidžiant asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, procesinių teisių, inkriminuoti jiems šias veikas ir įrodyti jų kaltę. Pabrėžiamas nuolatinis šios problemos pobūdis ir lyginamojo tyrimo metodu atskleidžiami ne tik esminiai inkvizicinio ir rungimosi proceso skirtumai, bet ir visiškai dėsninga jų sąsaja.Reikšminiai žodžiai: Kaltė; Kaltinamasis; Baudžiamasis kodeksas; Guilt; Culprit; Criminal procedure code.

ENPower of the state is restrained by procedural guarantees provided in The Criminal Procedure Code. Though the power of the state is inevitable in the fight against crimes. Procedural guarantees diminish convictions of the innocent, but on the other hand procedural guarantees increase the chance that culprits will evade punishment and justice. Publicity is one of the main principles of criminal procedure. It is not denied by the fact that serious crimes should be revealed by the means of the workers of intelligence service in criminal matters. The collision between publicity and secret work of intelligence service in criminal matters reveals other problems. The first problem is how to transform evidences gathered by the means of intelligence service workers in criminal matters into procedural evidences. The second problem is the separation between unlawful provocation and the legal active steps of the officials. The main postulate of presumption of innocence says that all reasonable doubts work for but not against the accused person. Though this postulate should not be understood as absolute. Every indirect evidence as well as not very reliable evidences can ground the dolus of the culprit. The dualistic system (truth or false, proved or unproved) denies the principle of gradual averment of the dolus of culprit. [From the publication]