LTStraipsnyje, naudojant loginį, sisteminės analizės, lyginamąjį ir kitus metodus, nagrinėjama problematika, pagrindžianti valstybės institucijų būtinumą imtis veiksmingų priemonių smurto šeimoje atžvilgiu: kai kurie smurto šeimoje reiškinio ypatumai, tarp jų - smurto šeimoje sąvoka, stereotipai, tarptautinių standartų nuostatos smurto šeimoje atžvilgiu, trys baudžiamieji teisiniai smurto šeimoje reguliavimo modeliai bei mediacijos taikymo smurto šeimoje atvejais galimybės. Pabrėžtina, kad konkrečių valstybių įstatymai retai atspindi čia pateiktus tris baudžiamuosius teisinius smurto šeimoje reguliavimo modelius. Straipsnyje pateikiami Austrijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos pavyzdžiai taip pat ne visai juos atitinka. Daug tarptautinių standartų dėl smurto panaikinimo artimoje aplinkoje, ypač moterų ir vaikų atžvilgiu, rodo problemos svarbą. Baudžiamojo teisinio pasipriešinimo smurtui šeimoje modeliai gali būti įvairūs. Straipsnyje teikiama medžiaga leidžia tvirtinti, kad nepaisant priimto modelio, jis turi šansų įgyvendinti savo tikslą tik tuomet, kai naujos baudžiamosios teisinės nuostatos skatins norą iš tikrųjų pasipriešinti smurto šeimoje reiškiniui. Tarptautinių institucijų veiklos dėka pradėta pastebėti, kad pasipriešinimas smurtui ne tik viešoje erdvėje, bet ir privačioje srityje, taip pat saugumo, apsaugos ir pagalbos užtikrinimas agresijos šeimoje aukoms yra valstybės pareiga. Šios srities veikla turi būti kompleksinė ir koordinuota įstatymų leidybos, švietimo, psichologinėje ir socialinėje srityse, siekiant sukurti atitinkamas sąlygas ir tinkamą atmosferą konfliktams spręsti.Reikšminiai žodžiai: Smurtas šeimoje; Baudžiamoji teisė; Domestic violence; Criminal law.
ENArticle addresses a range of issues that expressly substantiates a need for immediate and effective measures in respect of domestic violence. The subject matter of the paper covers certain stereotypes of domestic violence, provides references to relevant provisions of international standards in respect of domestic violence, three punitive legal regulatory models, and, having regard to the relevant international experience, possibilities of referring to mediation in domestic violence situations. Domestic violence as subject matter is no longer a taboo. The overall level of knowledge about the subject and types of relevant preventive activity has significantly risen in the course of past years. The very number of international standards on the elimination of violence in immediate family, and particularly, in respect of children and women, is a clear demonstration of the relevance of the subject matter. In this respect the fundamental principles of human rights that essentially regulate the relations between individuals and the authorities, obligate the latter to intervene in the cases of violation of law in private environment. Models of punitive legal confrontation to domestic violence may take a number of different shapes. The material provided in the present article provides evidence that irrespective of its type any model can achieve its objectives only provided the introduction of punitive legal norms is supported by an internal desire to confront the very phenomenon of domestic violence. The contribution of numerous international institutions in the area has been increasingly clearly demonstrating that confrontation to violence in the public domain as well as private environment, also ensuring of safety, protection and assistance to victims of domestic violence is a fundamental obligation of the state. [From the publication]