Veikos kriminalizavimo kriterijai : teorija ir praktika

LTKriminalizavimas - tai tam tikrų veikų pripažinimas nusikalstamomis ir jų įrašymas į baudžiamąjį įstatymą, o dekriminalizavimas - tam tikrų nusikalstamų veikų pripažinimas nebenusikalstamomis ir jų eliminavimas iš baudžiamojo įstatymo. Kriminalizavimas (dekriminalizavimas) gali būti tik dalinis, t. y. toks įstatymų leidėjo sprendimas, kai išplečiamos (susiaurinamos) baudžiamosios atsakomybės ribos už jau uždraustą (nusikalstamą) veiką. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos būtina įvertinti priimant tam tikros veikos kriminalizavimo (dekriminalizavimo) sprendimą, yra veikos pavojingumas, jos paplitimas, ultima ratio principas, baudžiamosios teisės veikimo sritis ir ribos. Įrodinėti tam tikros veikos kriminalizavimo (dekriminalizavimo) būtinumą turi tas subjektas, kuris siūlo tokį socialinės problemos sprendimą. Subjektas privalo pateikti informaciją apie visus kriminalizavimo kriterijus. Turi būti atliekamas nepriklausomas teisės akto projekto vertinimas (ekspertizė), kurio metu būtų išanalizuotas siūlomo sprendimo tikslingumas ir pagrįstumas, jo atitiktis tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimams, konstituciniam teisinės valstybės ir nullum crimen sine lege principui. Veikos teisinis apibūdinimas kaip nusikalstamos baudžiamajame įstatyme turi būti išsamus, tikslus ir aiškus. Baudžiamasis įstatymas (ypač tas, kuriuo kriminalizuojama tam tikra veika) turi atitikti tokius formulavimo „techninius" reikalavimus: kuo vienodesnis ir tikslesnis sąvokų apibūdinimas, legalus sąvokų išaiškinimas, formalių požymių prioritetas prieš vertinamuosius ar blanketinius požymius, galimybė baudžiamojo proceso priemonėmis nustatyti ir įrodyti nusikalstamos veikos požymius ir pan.Reikšminiai žodžiai: Kriminalizavimas; Nusikalstamos veikos; Baudžiamasis kodeksas; Criminalization; Criminal act; Criminal law.

ENCriminalisation is the acknowledgement that some activities are criminal and their inclusion to the criminal law, whereas decriminalisation is the acknowledgement that some activities are not criminal and their exclusion from the criminal law. Criminalisation (decriminalisation) may be partial, i.e. decision of the legislator to expand (narrow) limits of the criminal responsibility for already prohibited (criminal) activity. The main criteria which must be evaluated under making decision to criminalise (decriminalise) certain activity is the gravity of the activity, its prevalence, ultima ratio principle, area and limits of the criminal law. In order to argue criminalisation (decriminalisation) of certain activity there must be a subject which offers the particular solution to solve social problem. The subject must submit all information about the criteria for criminalisation. It is necessary to carry out independent evaluation of the project of legislation (expertise), during which the expedience and validity of such solution is examined, its matching international and EU law requirements, principles of constitutional rule of law and nullum crimen sine lege. Legal description of the activity as a criminal activity in the law must be exhaustive, exact and clear. Criminal law (especially the one which criminalises certain activity) must meet the following “technical” requirements for formulation: as uniform and accurate definition of notions as possible, legal explanation of the notions, the priority of formal features over the evaluative and blanket features, ability determine and establish features of criminal activity with the means of criminal proceedings, and similar.