"Vienui vieni": šaulių rengimas partizaniniam karui 1924-1940 m. Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojama tarpukario Lietuvos karinės gynybos perspektyvos rengiant šaulius partizaniniam karui, nagrinėjama, kaip šalia teorinių ir praktinių užsiėmimų šiuo tikslu buvo naudojama propagandinė priemonė – karinė periodinė spauda. Siekiama nustatyti ne tik ruošimosi partizaniniam karui faktą, bet ir partizaninio karo idėjos sklaidos intensyvumą periodiniuose leidiniuose „Trimitas“ ir „Kardas“. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog partizaninio karo koncepcija ateities galimam ginkluotam konfliktui Lietuvoje buvo pasirinkta jau XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje: apie 1924–1926 m., pasiremiant nepriklausomybės kovų patirtimi, Lietuvos karinė vadovybė nubrėžė ateities partizaninio karo gaires, kurios aktualios išliko iki pat 1940 m. sovietinės okupacijos. Periodiniai leidiniai „Kardas“ bei „Trimitas“, skirti karininkams ir šauliams, viešajame diskurse palaikė partizaninio karo koncepciją ir formavo pozityvų partizanų, kaip Tėvynės gynėjų, įvaizdį. Modeliuojant mažos ir iš dalies silpnos valstybės gynybos ateityje koncepciją, buvo pasirinkta partizaninio karo strategija, kurios vykdytojais turėjo tapti šauliai. Karinės vadovybės retorika, direktyvų nurodymai bei publikacijų, susijusių su partizaninių veiksmų taktika, gausa leidžia teigti, jog partizaninio karo koncepcijai tarpukario Lietuvos karinėje doktrinoje buvo skiriamas didelis dėmesys. Vis dėlto partizaninis karas Lietuvoje dėl pakitusios geopolitinės padėties ir politinės kapituliacijos 1940 m. birželį praktiškai galėjo būti panaudotas tik vėlesnio pasipriešinimo sovietinei okupacijai metu.Reikšminiai žodžiai: 1924-1940; Lietuvos šaulių sąjunga; Manevrai; Partizanai; Partizaninis karas; Šauliai; 1924-1940; Guerrilla; Guerrilla war; Guerrilla warfare; Guerrilla warriors; Lithuanian Riflemen Union; Lithuanian Riflemen's Union; Manoeuvres; Partisan war; Riflemen.

ENThe article analyzes military defence prospects of interwar Lithuania during preparation of riflemen for partisan war, explores how in addition to theoretical and practical activities, for this purpose propaganda tool - military periodical press - was used. It aims to not only establish the fact of preparation for partisan war, but also the intensity of dissemination of partisan war idea in such periodicals as Trimitas and Kardas. Analysis showed that the concept of partisan war for a future possible military conflict in Lithuania was already chosen in the middle of the third decade of the XXth century: approximately in 1924–1926, based on the experience of freedom struggles, Lithuanian military authorities outlined the guidelines of the future partisan war, which remained relevant up until the Soviet occupation in 1940. Periodicals Trimitas and Kardas, intended for military officers and riflemen, supported the concept of partisan war in the public debate and were forming a positive image of partisans as homeland defenders. While modelling future defence concept of a small and somewhat weak state, partisan war strategy was chosen, executors of which had to become riflemen. Rhetoric of military authorities, requirements of directives as well as the abundance of publications related to the tactic of partisan actions show that a great deal of attention was given to the partisan war concept in the Lithuanian military doctrine. However, partisan war in Lithuania, as a result of a changed geopolitical situation as well as political capitulation in June of 1940, practically could have been used only during the later resistance to Soviet occupation.