Pedagoginiai mokytojų gebėjimai ir jų ryšių reikšmingumas

LTStraipsnyje pateikiami mokytojų, kaip auklėtojų, pedagoginių gebėjimų savidiagnozės duomenys. Tyrimu siekta nustatyti mokytojo gebėjimų atlikti auklėtojo funkcijas kokybę bei atskleisti mokytojo, kaip auklėtojo, gebėjimų ryšį ir jų reikšmingumą ugdymo procese. Tyrimas atliktas 2003 m. gruodžio mėn. Klaipėdos m. Pedagogų švietimo ir kultūros centre. Tyrime dalyvavo Klaipėdos m. ir apskrities bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų 95 mokytojai. Anketos buvo anonimiškos, su pedagogo auklėjamosios veiklos bei pedagoginio kryptingumo savidiagnostikos aprašu. Tyrimu nustatyta, kad mokytojas, atliekantis auklėtojo funkcijas, turi būti išsiugdęs įvairius gebėjimus, kad galėtų pažinti auklėtinius, planuoti, organizuoti, koreguoti auklėjamąją veiklą, tikslinti auklėjimo tikslus. Mokytojų pedagoginių gebėjimų savidiagnozė atskleidė, kad savo gebėjimus diagnozuoti auklėjamosios veiklos veiksmingumą, planuoti auklėjamąją veiklą atsižvelgiant į ankstesnio etapo rezultatus, numatyti veiklos turinį ir parinkti formas auklėtojai vertina teigiamai. Aukščiausiai respondentai įsivertino teigiamo stimuliavimo būdų taikymą. Tai liudija demokratinį mokytojų darbo stilių. Reikšmingas mokytojų gebėjimas kurti teigiamą psichologinę atmosferą ir palaikyti tarp auklėtinių teigiamus santykius vertintas taip pat kaip kokybiškas, taip pat ir gebėjimas orientuoti mokinius savianalizei ir adekvačiam savęs vertinimui. Dauguma mokytojų pedagoginių gebėjimų susiję reikšmingais koreliaciniais ryšiais. Tai rodo, kad labai svarbu mokytojui tobulinti visus savo pedagoginius gebėjimus.Reikšminiai žodžiai: Auklėtojas; Pedagoginiai gebėjimai; Savidiagnozė; Koreliaciniai ryšiai.

ENThe present situation determines changes in social, pedagogical and professional requirements for a teacher. That is why a teacher has to improve oneself permanently. In order to do that, he/she has to know oneself well and to estimate oneself adequately. The research is aimed to highlight pedagogical competences of educators with the help of pedagogical self-diagnosis. The object of the research is a teacher of higher schools. Self-diagnosis of educators revealed that teachers estimate their competencies, the ability to diagnose efficiency of their educative activity as well as the ability to plan it, to foresee the content of activities and to choose forms positively. The results of teachers' abilities to plan new activities for their pupils and to organize them are also positive. Respondents gave the highest evaluation for the use of positive stimulation. This proves the democratic style of education. Very important competences of educators such as the ability to create a positive psychological atmosphere and to have good relationship in the community of pupils were also evaluated as of a high quality. Educators are able to orient their pupils to adequate self-esteem. Even 83,2% of respondents have a longer than 10-yearwork experience in pedagogical sphere as well as professional qualifications (senior teacher, methodologist, expert) and this lets consider positive results of self-diagnosis reliable. The majority of pedagogical competencies of educators have inter-correlation ties. That is why the quality of one pedagogical competence may depend on the quality of the other. This shows that educators have to improve all pedagogical competencies. [From the publication]

• Ikimokyklinio ugdymo pedagogų pedagoginio pašaukimo kitimas / Jolanta Gaučienė. Pedagogika. 2009, 95, p. 68-75.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Pedagoginės diagnostikos pagrindai / Bronislavas Bitinas. Vilnius : [Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla], 2002. 199 p.