Vokiečių vidurinė mokykla Lietuvoje 1918-1940 metais

LTStraipsnyje nagrinėjamos vokiečių vidurinės mokyklos Lietuvoje 1918-1940 metais. Siekta išanalizuoti vokiečių progimnazijų ir gimnazijų tinklo pokyčius bei jų priežastis, taip pat išsiaiškinti šių mokyklų finansavimo šaltinius, jų materialinę būklę, atskleisti vokiečių vidurinių mokyklų ypatumus, bendrais bruožais aptarti jų ugdymo proceso vertinimus. 1920 m. vokiečių iniciatyva buvo įsteigta gimnazija Kaune, 1924 m. (neoficialiai nuo 1922 m.) progimnazija Šiauliuose ir 1926 m. – Kybartų progimnazija. Kauno gimnazija buvo uždaryta 1941 m. pavasarį, kuomet vokiečiai repatrijavo iš Sovietų Sąjungos. Sumažėjus moksleivių 1935 m. vokiečiams teko uždaryti Šiaulių progimnaziją. Sumažėjo mokinių ir Kybartų progimnazijoje, tačiau ji, atrodo, veikė iki sovietų okupacijos. Visos vokiečių vidurinės mokyklos buvo privačios, todėl jos turėjo išsilaikyti iš savo lėšų. Šių mokyklų pagrindinis finansavimo šaltinis buvo Lietuvos vokiečių kultūros sąjunga, Švietimo ministerija visą laiką finansiškai rėmė Kauno vokiečių gimnaziją ir kelerius metus skyrė pašalpas Kybartų progimnazijai; Šiaulių progimnazijai paramos neskyrė, nes joje mokėsi per mažai mokinių. Dėl tos priežasties mokyklos materialinė būklė buvo blogiausia iš visų minėtų mokyklų. Vokiečių vidurines mokyklas lankė ir žydų vaikai, kurie po 1933 m. masiškai iš jų išėjo. Švietimo vadovai nepalankiai vertino tokį mišrų mokinių kontingentą. Taip pat jiems kėlė susirūpinimą vokiečių vaikai, kurie lankė Prūsijos mokyklas ir buvo jose ugdomi Lietuvai priešiška dvasia.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; Lietuvos vokiečiai; Vidurinė mokykla; Vokiečių mokyklos Lietuvoje; Vokiečių tautinė mažuma; Švietimas; Švietimas vokiečių kalba; 1918-1940; Education; Education in German; German minority; German schools in Lithuania; Lithuanian Germans; Middle school; Secondary school.

ENThe German Gymnasium in Kaunas was founded in1920 and dosed in the spring of 1941. The article, therefore, aims to describe the tendencies in the change of students' number, the reasons for these changes as well as the sources of school funding. The official opinion of the Ministry of Education about the process of education (which was evaluated favourably) is presented too. The junior Gymnasium in Šiauliai, which existed from 1922 to 1935, was one of the smallest in Lithuania (the largest number or students in it was 48, 18 of them being Jewish). The Lithuanian-German Cultural Union tried to preserve this school but because of the small number of students the junior Gymnasium was finally closed on the Union's initiative. There was another junior Gymnasium founded in Kybartai in 1920, which had a larger number of students but in the end it was also closed as the number of students got gradually smaller. There were 101 students in 1932, 38 students in 1936, 25 students in1937, but in I 939 there were not enough students left even to open one separate class. One of the reasons why the number of students got so drastically small was related to Prussian schools, which were attended by the German students living dose 10 the border. There are some facts available which prove that Lithuanian German schools used to receive support from Germany. [text from author]

• Edukologija / Education
• Istorija / History