Loci of palatalized vs nonpalatalized prevocalic plosives in Lithuanian

LTStraipsnyje pateikiami palatalizuotų ir nepalatalizuotų prevokalinių lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių F2 ir F3 lokusų (angl. loci) matavimų rezultatai. Nustatyta, kad svarbiausi ir nesunkiai eksperimentiškai įvertinami požymiai diferencijuojant palatalizuotus ir nepalatalizuotus sprogstamuosius priebalsius yra F2 lokusai; tai atitinka kitų kalbų priebalsių palatalizavimo tyrinėjimų išvadas ir lietuvių kalbos sonantų palatalizavimo dėsningumus (Ambrazevičius, 2010). Lyginami lūpinių, dantiniųalveolinių ir gomurinių sprogstamųjų priebalsių F2 lokusai. Jų skirtumai aiškinami perturbacijų teorija. Nagrinėjamuoju požiūriu lietuvių kalbos sprogstamieji priebalsiai lyginami ir su homorganiniais lietuvių kalbos sonantais bei anglų kalbos sprogstamaisiais priebalsiais. Aptariamas fonetinio konteksto (regresyvinės koartikuliacijos) poveikis lokusams. Lokusų matavimo metodika galėtų būti taikoma tyrinėjant ir kitų lietuvių kalbos priebalsių palatalizavimą, taip pat specifinius palatalizavimo ir depalatalizavimo reiškinius lietuvių kalbos tarmėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Formantės; Lokusai; Palatalizavimas; Perturbacijų teorija; Priebalsiai; Sprogstamieji; Sprogstamieji priebalsiai; Formants; Loci; Palatalization; Perturbation theory; Plosives.

ENThe results of measurements of F2 and F3 loci for prevocalic palatalized and nonpalatalized plosives in the standard Lithuanian language are presented. They confirm the general findings for other languages as well as for sonants in Lithuanian (Ambrazevičius, 2010), namely that F2 loci are the most significant and also relatively simply evaluated cues for differentiation between palatalized and nonpalatalized consonants. F2 loci for palatalized and plain versions of various (bilabial, dental-alveolar, and velar) plosives are compared and interpreted. Perturbation theory is applied for the interpretation. Additionally, the corresponding comparisons between the plosives and homorganic sonants, and between the Lithuanian and English plosives are performed. Influence of regressive coarticulation (effect of succeeding vowels) on the loci is discussed. The methods developed could be applied for future investigations of palatalization of consonants in the standard Lithuanian language as well as in Lithuanian dialects. [From the publication]