LTTyrimo objektas: studentų – būsimųjų religijos švietėjų – dvasingumas, kaip asmens tobulumo pamatas. Tyrimo tikslas: atskleisti būsimųjų religijos švietėjų dvasingumo raiškos ypatumus, jiems įtakos turinčius veiksnius ir dvasingumo ugdymo galimybes universitete. Monografijoje apibūdinami būsimų religijos švietėjų dvasingumo raiškos ypatumai kognityviniu, emociniu ir elgesio lygmenimis. Remiantis skirtingais tyrimo metodais, atskleisti dvasingumą nulemiantys veiksniai, turintys įtakos būsimųjų religijos švietėjų dvasingumo raidai: religinis švietimas, kaip kertinis dvasingumo veiksnys, studentų požiūris į atskirus religinio švietimo komponentus (tikslus, turinį, metodus, principus, dėstytojo profesinę kompetenciją bei dvasinę brandą), studentų dalyvavimas socialinėje bei sielovadinėje veikloje. Taip pat nustatyti ir eksperimentiškai pagrįsti būsimųjų religijos švietėjų dvasingumo ugdymo prielaidos: refleksijos panaudojimas organizuojant religinį švietimą, religinio švietimo ir veiklos ryšio stiprinimas, projektų metodo taikymas skatinant studentų socialinę ir sielovadinę veiklą.Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Kognityvinis; Emocinis ir praktinis dvasingumo lygmuo; Dvasingumo ugdymas universitete.
ENThe subject of the research: the spirituality of students the future educators of religion as the basis of perfection. The aim of the research: to reveal the characteristic expressions of spirituality of future educators of religion, the factors that influence these expressions and possible ways of spirituality development at university. The paper defines characteristics of expression of spirituality of future educators of religion on cognitive, emotional and behavioural levels. Different methods of research revealed psycho-educational factors that influence spiritual development of future educators of religion: religious education as the basis of spirituality; students’ view of different composing parts of religion education (aims, content, methods, principles, professional competence and spiritual maturity of the teacher); and students’ participation in non-academic activities. There was also an indication and experimental proof of the possible ways of spiritual development for the future educators of religion: the use of reflection in organizing religious education; strengthening of the relation between religious education and activity; introduction of project method to encourage non-academic activity of students.