Karaimi w dawnej Rzeczypospolitej (XVI-XVIII wiek)

LTStraipsnyje nagrinėjama karaimų padėtis senojoje Žečpospolitoje (ATR) daug dėmesio skiriant LDK karaimams. Nors istorinės demografijos duomenų trūksta, tačiau pasirėmus negausiais išlikusiais šaltiniais šiuo klausimu spėjama, kad prieš XVIII a. pabaigą Karūnos žemėse ir Lietuvoje gyveno apie 5-6 tūkst. karaimų. Straipsnyje minimi žymiausi nagrinėjamo laikotarpio karaimai, tarp jų Izaokas ben Abraomas Trakiškis (1533–1594), garsus Europoje rašytojas ir šventųjų raštų tyrinėtojas. Istoriniai šaltiniai leidžia gana gerai suprasti karaimų bendruomenių, turėjusių savo savivaldą, teisinę padėtį. Pateikiama lentelė, kurioje išvardintos ATR valdovų 1507–1776 m. privilegijos (viso 18), lietusios karaimų ir žydų teisinį statusą LDK, o taip pat kita lentelė, kurioje išvardijamos 1507–1789 m. privilegijos (irgi 18) karaimams ir žydams Volynėje bei Raudonojoje Rusioje. Straipsnyje yra palyginama karaimų ir žydų padėtis, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Trakuose karaimai 1441 m. dalinai gavo magdeburgo teisę, vėliau patvirtintą ir kitų valdovų. Trakuose karaimų padėtis buvo išskirtinai geresnė nei kitose Lietuvos vietovėse. Jie Trakuose rinkdavo savo vaitą, jis ilgainiui išplėtė savo valdžią visoms Lietuvos karaimų bendruomenėms, kurios savo ruožtu dalyvaudavo to vaito rinkimuose. Ypatingas karaimų teisinis statusas, o taip pat jų pačių pastangos išlaikyti savo kultūrą, religiją, papročius ir nepriklausomumą nuo kitų visuomenės bendruomenių bei tikybų padėjo karaimams senojoje Žečpospolitoje išlikti nepaisant jų palyginus nedidelio skaičiaus ir didelio bendruomenių išsisklaidymo.Reikšminiai žodžiai: Istorija (XVI - XVIII a.); Karaimai; Karaliai ir valdovai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Privilegija; Privilegijos; Teisinė padėtis; Visuomenės pozicija; History (XVI - XVIII c.); Karaim; Karaite; Kingdom of Poland; Kings and rulers; Legal status; Lithuania; Privilege; Public opinion.

ENThe article deals with the situation of Karaites in the Polish–Lithuanian Commonwealth with particular attention to the Karaites of the Grand Duchy of Lithuania. Despite the lack of historical demographic data, relying on a few remaining sources on this issue, it is guessed that before the end of XVIIIth century approximately 5-6 thousand of Karaites lived in the Crown lands and in Lithuania. The article mentions the most famous Karaites of the period under consideration including Izaokas ben Abraomas Trakiškis (1533–1594), a well known writer in Europe as well as scripture researcher. Historical sources allow a fairly good understanding of the legal status of Karaite communities that had their own self-government. A table is provided which lists monarchs' of the Polish–Lithuanian Commonwealth privileges (in total 18) of 1507–1789, which affected the legal status of Karaites and Jews in the Polish–Lithuanian Commonwealth, as well as another table which lists privileges of 1507–1789 (also 18) to Karaites and Jews in Volhynia and Red Ruthenia. The article compares the situations of Karaites and Jews, drawing attention on the fact that in 1441 in Trakai Karaites partially received Magdeburg rights, which was later approved by other monarchs as well. In Trakai, the situation of Karaites was incomparably better than in other places of Lithuania. In Trakai, they used to elect their vaitas, who over time expanded his power and ruled over all Karaite communities in Lithuania, which in turn took part in the elections. Special legal status of Karaites as well as their own efforts to preserve their culture, religion, traditions and independence from other communities of the society and religions helped Karaites to survive in the old Polish–Lithuanian Commonwealth despite their relatively small number as well as wide dispersal of communities.