LTPagal vieną iš hipotezių – Alsėdžiams pradžią davusi gyvenvietė kūrėsi prie dabartiniame jo centre esančiose kalvose buvusio (spėjamo) gynybinio komplekso, kurį sudarė piliakalnis su papiliu. Šis kompleksas galėjo būti apjuostas, tad ir sutvirtintas vandens užtvara, įrengta panaudojus Sruojos upelio bevardį intaką ir tam palankų vietovės reljefą. Atrodo, kad gyvenvietė plytėjo į pietus nuo spėjamo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus ir Gandingą. Retrospektyviai vertinant turimą medžiagą, manoma, jog XIII-XIV a. tai galėjo būti vienintelis kelias per Alsėdžius, ėjęs į Gardus ir siejęs minėtas bei tolesnes vietoves, kuriose kovų su kryžiuočiais laikotarpiu būta gynybinės reikšmės piliakalnių. Nesant archeologinių duomenų, neaišku, koks buvo Alsėdžių vaidmuo kovose su kryžiuočiais XIII-XIV a. XVI a. pr. miestelis greičiausiai plėtėsi palei kelią į Žarėnus ir Medininkus, tačiau dėl šioje vietoje statybai tinkamos teritorijos trūkumo, jis netrukus pasklido į šiaurės rytus ir rytus nuo dvaro sodybos bei bažnyčios palei kelią į Gardus (Žemaičių Kalvariją), o vėliau – palei kelią, vedusį iš Telšių. Nuo XVI a. vidurio, kylant LDK ūkiui, galėjo atsirasti objektyvių prielaidų Alsėdžiams augti, tačiau priklausomybė vyskupui, matyt, varžė prekybos ir amatų plėtotę. Straipsnyje analizuojama Alsėdžių istorinė urbanistinė raida: nuo įsikūrimo iki 1971 m. – miestelio pirmojo projekto. Pastarasis iš esmės suteikė impulsą Alsėdžius toliau formuoti kryptingai, ieškant vertingų elementų bei formų sąveikos su naujomis urbanistinėmis struktūromis.Reikšminiai žodžiai: Alsėdžiai; Istorija; Miesteliai; Miestelio urbanistinė raida; Raida; Urbanistika; Alsėdžiai; History; Lithuania; Process; Town; Townscape; Urbanistic development.
ENAccording to a hypothesis, the settlement that later became Alsėdžiai was established in hills that were in the centre of the existing settlement. There was a defensive complex consisting of a mound and a lower ward in those hills. The complex was surrounded and fortified with the help of a water barrier by using a nameless affluent of Sruoja stream and favourable relief. The settlement stretched to the South from the mound that supposedly existed on the western waterside of Sruoja, next to the road leading to Žarėnai, Medininkai and Gandingas. Retrospective evaluation of the material shows that probably in the 13th–14th c. it was the only road crossing Alsėdžiai, leading to Gardai and connecting the mentioned and further settlements which had defensive mounds during the period of battles with crusaders. In absence of archaeological data, the role of Alsėdžiai during the battles with crusaders in the 13th–14th c. is not clear. At the beg. of the 14th c., the settlement was probably expanding along the road to Žarėnai and Medininkai, however, because of a lack of territories suitable for construction it soon expanded towards north-east and east from the manor and church that were established along the road to Gardai (Žemaičių Kalvarija) and later Telšiai. Since the middle of the 16th c., when the GDL's economy was growing, there may have appeared some objective reasons for Alsėdžiai to grow, however, the dependence on the bishop was restricting the development of trade and crafts. The article analyses historical urban development of Alsėdžiai from its establishment until 1971 (the first object of the town). The latter was an impulse to Alsėdžiai to continuously develop by looking for a relationship between valuable elements and forms and new urban structures.