Žemaičių vyskupų rezidencinis Alsėdžių dvaras, rūmai ir jų herbiniai kokliai

LTTarp pirmųjų Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero valdymo laikais (1440-1492) pastatytų bažnyčių minima ir Alsėdžių bažnyčia, pastatyta, kaip nurodo jos seniausi inventoriai, 1471 m. Motiejus Valančius rašo, kad pirmą Romos katalikų bažnyčią pastatė vyskupas Baltramiejus II. Nuo 15 a. vidurio su trumpomis pertraukomis Žemaičių vyskupai šiame dvare rezidavo iki 1850 m., kol caro valdžia konfiskavo Žemaičių vyskupo valdas Alsėdžiuose. Dvaras sugriaustas 19 a. Straipsnyje remiantis žinomomis archeologinių radinių kolekcijomis, dvaro inventoriais ir istoriniais šaltiniais, bandoma atkurti atskirus Alsėdžių rezidencinio dvaro istorijos fragmentus, įtaką Žemaitijos regionui, taip pat kai kuriuos dvaro struktūros ir interjero bruožus. Pirmą kartą pateikiama detali pastatų komplekso apžvalga, argumentuotai diskutuojama su iki tol literatūroje vyravusiomis nuomonėmis dėl dvaro komplekse buvusių pastatų skaičiaus ir jų pastatymo datos; architektūros, menotyros ir heraldikos požiūriu analizuojami rūmų krosnių ornamentuoti kokliai, priskiriami 17 a.Reikšminiai žodžiai: Alsėdžiai; Architektūra; Dailė, sakralinė; Dailė, taikomoji; Dvarai; Herbai; Interjeras; Keramika; Kokliai; Ornamentuoti kokliai; Portretai; Rezidencijos; Rūmai; Tapyba; Vyskupai; Vyskupas; Vyskupijos; Šventieji; Žemaitija (Samogitia); Alsedziai; Alsėdžiai; Architecture; Arms; Art, sacramental; Arts and crafts; Bishop; Bishops; Ceramics; Diocese; Interior; Lithuania; Manors; Ornamented tiles; Painting; Palace; Palaces; Portrait; Residence; Saints; Samogitia; Tiles.

ENThe residential palace of Žemaitija bishops was destroyed in the 8th decade of 19th century. At the same time the bishop's estate ensemble vanished. The author tries to briefly review the role of this estate in the cultural context of Žemaitija, restore the structure and buildings of the estate, with reference to casual archaeological data, publications of historians, material from old periodicals, and inventories of the estate dated 1778 and 1838. The emphasis is put on the development of the interior of the representative palace; the items of fine and applied arts that were present there are discussed. The stoves and fragments of ornamented tiles also constitute a part of the palace interior. The surrounding garden, the system of ponds, the zoo, glasshouses and other elements of landscape architecture related to the group of estate buildings, are reviewed in brief (page 9). [text from author]