LTMetafora lingvistinėje literatūroje apibrėžiama kaip tropas ar mechanizmas, susidarantis vartojant žodį, žymintį tam tikrą daiktų, reiškinių ir pan. klasę, kitos klasės objektui apibūdinti ar įvardyti arba pavadinti kitą objektų klasę, vienaip ar kitaip analogišką pirmajai. Plačiąja prasme terminas „metafora“ pasitelkiamas įvairiais žodžio vartojimo netiesiogine reikšme, sakinio ar didesnės teksto dalies – netiesiogine prasme atvejais. Kadangi atskira žodžio reikšmė realizuojama tik tam tikrame kontekste, padedančiame išryškinti aktualiąją žodžio reikšmę (mikrokontekste), tai ir perkeltinė, šiuo atveju – metaforinė, reikšmė suvokiama iš konteksto. Tai ypač aktualu veiksmažodinei metaforai dėl stipraus veiksmažodžio reikšmės ryšio su priklausomaisiais dėmenimis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokie sintaksiniai semantiniai veiksmažodžio (tarinio) aplinkos požymiai padeda adresatui suvokti reikšmės perkėlimo faktą ir pačią perkeltinę reikšmę. Darant prielaidą, kad poetinėje kalboje reikšmės pasikeitimų požymiai pasireiškia kiek kitaip negu įprastoje, nepoetinėje, atskirai buvo tiriami poetinės kalbos sakiniai, kuriuose veiksmažodžiai pavartoti perkeltine reikšme, bandoma nustatyti minėto perkėlimo specifika poetinėje kalboje.Reikšminiai žodžiai: Aktantai; Metafora; Perkeltinė reikšmė; Predikatas; Sakinys; Semantiniai komponentai; Veiksmažodis; Figurative meaning; Lithuanian verb; Metaphor; Predicate; Semantic component; Semantic components; Sentence.