Emocijų veiksmažodžiai baltų ir germanų kalbose

LTStraipsnis – bandymas pažvelgti į senąją bendraindoeuropietiškają baltų ir germanų leksiką, kuri istorinėje kalbotyroje mažai tyrinėta. Straipsnyje aprašoma „emocijų veiksmažodžių“ semantinė grupė (SG). Darbo tikslas – bandyti nustatyti, kokio senumo yra emocijų veiksmažodžiai, palyginti jų semantinį vystymąsi baltų ir germanų bei kitose indoeuropiečių kalbose. Pavyzdžių analizė leidžia teigti, kad tirtų „emocijų veiksmažodžių“ semantinė grupė naujesnė, veiksmažodžių semantika formavosi senesnių, konkrečiųjų reikšmių, kurios kalbose įvairiai modifikuotos, pagrindu. Baltų ir germanų kalbų emocijas reiškiantys veiksmažodžiai turi semantinės raidos panašumų. Tai rodo šaknys, iš kurių susiformavo emociniai veiksmažodžiai ir baltų, ir germanų kalbose: „*dhers-, *dregh-”. Šioje semantinėje grupėje randama ne viena baltų ir germanų ekskliuzyvinė izoglosa: ide. „*dreglt-, *dherbh-, *urengh-, *pek-”, tačiau ne reikšmės, o formos požiūriu. Taigi, nors ir esama panašumų, atskiros kalbos linkusios savarankiškai modifikuoti konkrečiąsias reikšmes, – tai rodo gausūs atvejai, kai emocijų veiksmažodžiai susiformavo tik baltų (ide. „*bhegh-, *seut-, *ųengh-,*bheugh-, *skerb-, *loudh-, *steiglt-”) arba tik germanų („de.*derblt, *pek-, *urengh-”) kalbose.Reikšminiai žodžiai: Indoeuropietiškosios šaknys; Pirminė reikšmė; Semantikos raida; Veiksmažodiniai atitikmenys; Šakniniai veiksmažodžiai; Cognate verbs; Indo - European roots; Indo-European roots; Primary meaning; Root verbs; Semantic development.