Kauno piliavietė XIV a. antroje pusėje - XV a. pradžioje

LT1362 m. kryžiuočių sugriauta Kauno pilis po kurio laiko buvo lietuvių atstatyta, tačiau neaišku, kada tai įvyko. Istoriografijoje įsitvirtinęs požiūris, kad naujoji pilis buvo mūrinė su bokštais kampuose, pritaikyta gintis nuo tobulesnės karinės technikos – artilerijos. Bet ar iš tiesų ji buvo tokia moderni (anų laikų požiūriu)? Livonijos ir Kryžiuočių ordinų analų ir kronikų žinios apie šio laikotarpio Kauną nemenkos, bet prieštaringos. Todėl didelės reikšmės nagrinėjant su Kauno pilimi susijusias problemas turi archeologinių tyrinėjimų duomenys. Remiantis jais straipsnyje siekiama aptarti šios pilies raidą XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje. Atliekant Kauno pilies tyrinėjimus buvo rastos medinių–molinių įtvirtinimų, galbūt turėjusių mūrinį bokštą, liekanos. Šių įtvirtinimų tiksliau datuoti ir susieti su rašytiniuose šaltiniuose minimomis Kauno pilies atstatymo datomis kol kas negalima dėl duomenų stokos. Aišku tik tiek, kad rasti įtvirtinimai stovėjo labai trumpą laiką. Pirmą kartą atstatyta Kauno pilis rašytiniuose šaltiniuose neabejotinai paminėta 1401 m., tačiau tų pačių metų rudenį ji buvo sudeginta. Paminėjimas apie gaisrą leidžia kelti hipotezę, kad tuo metu pilis dar nebuvo mūrinė, piliavietėje stovėjo tik tyrinėjimų metu rasti mediniai–moliniai įtvirtinimai, galėję lengvai sudegti. Mūrinė Kauno pilis buvo pastatyta ant sunaikintų medinių–molinių įtvirtinimų griuvėsių ne anksčiau kaip 1401 m. Panašiu metu Kaune pradėjo formuotis ir miesto užuomazgos. Tam įtakos turėjo po 1398 m. Salyno sutarties pagyvėję Lietuvos ir Kryžiuočių ordino prekybiniai ryšiai.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kauno pilis; Lietuvos istorija; Mediniai - moliniai įtvirtinimai; Pilis; Viduramžiai; Castle; History of Lithuania; Kaunas; Kaunas' castle; Middle Ages; Wooden-clay fortifications.

ENThe Kaunas Castle, ruined by the Crusaders in 1362, was restored by Lithuanians after some time, but it is unclear when it happened. A popular idea in historiography is that the new castle was masonry with towers in the corners, adapted to defend itself from better military equipment - artillery. But was it really as modern (from the point of view of those times)? The knowledge that the annals and chronicles of the Livonian and Teutonic orders had in regards to Kaunas of this particular period is significant but contradictory. Therefore, the data of archaeological investigations are of great importance when analysing the problems associated with the Kaunas castle. With the help of these data, the article aims to discuss the development of this castle in the second half of the 14th century-the beginning of the 15th century. During the explorations around the Kaunas Castle, the remains of wooden-clay fortifications, that possibly had a stone tower, were found. Currently, due to lack of data, these fortifications cannot be accurately dated and linked to the dates of restoration of Kaunas Castle mentioned in the written sources. The only clear thing is that the said fortifications stood there for a very short time. The written sources clearly mention the restored Kaunas Castle for the first time in 1401, but it was burned down in the autumn of the same year. The mentioning of fire makes it possible to suggest a hypothesis that the castle was not yet masonry at that time; only the wooden-clay fortifications that could have been easily burned down, discovered during the explorations, stood in the place of the castle. The Kaunas masonry Castle was built on the ruins of destroyed wooden-clay fortifications no earlier than in 1401. At the same time, the beginnings of a town started forming in Kaunas. It was influenced by trade relations between Lithuania and the Teutonic Order that were revived by the Treaty of Salynas (1398).

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History