Kauno miesto valdžios žmonės XVII-XVIII a. sandūroje

LTKiekvienos visuomenės politinis ar valdantysis elitas, kaip dar galėtume įvardyti miesto valdžią, yra institucinis visuomenės atspindys ir žvelgdami į elitą daugiau ar mažiau galime susidaryti pačios visuomenės vaizdą. Studijoje atskleidžiamas vieno iš didžiausių LDK- Kauno miesto valdžios charakteris, mėginama iš arčiau pažvelgti į pačią bendruomenę, siekiama aptarti esminius XVII a. vidurio sukrėtimų sukeltus miesto valdžios institucinius pasikeitimus ir, kas svarbiausia, sudaryti to meto miesto pareigūnų kolektyvinę biografiją, mėginant geriau suvokti, kokie žmonės valdė Kauną anuo neramiu laiku: pasekti jų karjeros vingiais, aptarti turto šaltinius bei sudėtį, panagrinėti šių asmenų giminystės ryšius bei etnokonfesinės tapatybės reikšmę, pasigilinti į jų tarpusavio santykius ir galiausiai nužymėti miesto pareigūnų vietą bendroje LDK sociostruktūroje. XVII a. antrojoje pusėje miesto magistrato sąvoka Kaune buvo devalvuota: be burmistrų ir tarėjų, oficialiais, magistratui priklausančiais miesto pareigūnais tapo ir šuolininkai. Municipalitetinė karjera mieste vyko eiliškumo principu: iš bendruomenės prisiekusiųjų asmuo patekdavo į šuolininkus, po to į tarėjus, burmistrus ir vaitus. Kiekvieno kauniečio karjera — tai sudėtingas, įvairių aplinkybių, visų pirma šeimos, giminės, tikėjimo, draugų ir turto reguliuojamas procesas. Išankstinė sąlyga - kandidatas privaląs būti pirkliu. Viršūnėn patekdavo tikrai elitiniai, gerai mieste įsitvirtinę (šeimos, draugų, turto atžvilgiu) asmenys. Kūrėsi ganėtinai uždara elitinė miesto bendruomenė, kadangi bendras daugiau nei 20 metų darbas daugelį, manytina, suartindavo kur kas labiau nei kraujo ryšys.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kauno istorija; Lietuvos istorija; Magistratas; Miestas; Miestiečiai; Vaitas; Burgess; Citizens; City; History of Kaunas; History of Lithuania; Kaunas; Magistrate; Vogt.

ENPolitical and governing elite of each society (the authority of a city) is an institutional society’s reflection and when we look at the elite we can get more or less precise image of society. This study reveals the character of authority of one of the largest city of the Grand Duchy of Lithuania (LDK), Kaunas, seeks to take a closer look at society, discuss essential institutional changes of city’s authority caused by shake-up in the middle of the 17th c., and most importantly to compile the then city officers’ collective geography to get a better view of what kind of people governed Kaunas at those disturbing times: to follow their carrier, discuss sources and composition of their wealth, analyse their family connections and the significance of ethno-confessional identity, take a closer look at their interrelationships and finally mark city officers’ place in the whole socio-structure of LDK. In the second half of the 17th c. the notion of magistrate was devaluated in Kaunas: apart from burgomasters and councillors sworn members of sittings became officials belonging to the magistrate. Municipality carrier in the city evolved by the principle of succession: a person from the sworn community became a sworn member of a sitting, a councillor, a burgomaster and a city governor. The carrier of each Kaunas citizen was a complex process regulated by various circumstances, and first of all family, extended family, belief, friends and wealth. There was a precondition – a candidate had to be a merchant. Only persons with deep connections in the city (family, friends and wealth wise) could become the most significant governors of the city. There was a relatively private elite city community, because it was believed that a common 20 years’ job allies stronger than ties of blood.