Kauno miesto savivaldos formavimasis 1876-1893 m.

LTMiestų įstatymas buvo pradėtas įgyvendinti Kaune ir Kauno valsčiaus miesteliuose 1875 metų vasarą. Parengiamieji darbai Kauno miesto Dūmos (KMD) buvo atlikti, nors ir su pakankamu vėlavimu. Tik šešiuose iš penkiolikos numatytų Kauno valsčiaus miestelių buvo įvesta Miestų įstatymo tvarka. Miestų įstatymas taip pat buvo įvestas ir Kauno priemiestyje Vilijampolės Slabadoje – ten įvestas visuomeninis valdymas su seniūnu priešakyje. Pagrindinė valdančioji institucija buvo gubernijos Miestų reikalų komitetas (MRTK) (Rusijos administracinė valdžia, panaši į provinciją). Jis tvarkė visus svarbiausius reikalus – tvirtino rinkimų rezultatus, sprendė įvairius ginčus, tyrė skundus, svarstė miestų biudžetų sąmatus. Rinkiminių sueigų funkcijos apsiribojo tik Dūmos narių išrinkimu. Rinkiminių sueigų aktyvumas tik pirmųjų rinkimų metu buvo unikalus, kai atskirose sueigose dalyvių aktyvumas pasiekdavo net šimtą ir daugiau procentų. Kaune, buvo siekiama, kad į miesto savivaldos institucijas patektų tik patys turtingiausi kauniečiai. Bet siekiamas rezultatas įgavo visai kitokį pagreitį, kada būtent trečiosios kurijos atstovai, bent jau pirmosiose Dūmos kadencijose, sudarė daugumą.Miesto Dūma atliko organizacines funkcijas. Ją sudarydavo išrinktieji ketveriems metams nariai, jos sudėtis svyravo nuo 69 narių iki 72. Miesto Dūmos narių konfesinė sudėtis atitiko Miestų įstatymo reikalavimus. Amžiumi Dūmos nariai buvo palyginti solidūs asmenys. Miesto Valdyba – vykdomasis organas, susidedantis iš Miesto Galvos ir valdybos narių. Pastarieji buvo renkami Miesto Dūmos ketveriems metams iš tos pačios Dūmos narių tarpo. Valdybos narių skaičius buvo sumažintas nuo šešių 1876 metais iki keturių vėlesniais. Dažnai tiek miesto savivaldos institucijų veiksmai, tiek jų narių poelgiai ir iniciatyvos kirsdavosi su valdžios nuostatomis, bet KMD ir KMV beveik niekuomet nesulaukdavo griežtesnių papeikimų ar nuobaudų. Šis darbas – tai tik pirmasis žingsnis bandant tyrinėti Kauno miesto savivaldos institucijų veiklą ir reikšmę vietos visuomeniniame gyvenime. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kauno Dūma; Kauno savivaldybė; Miesto Galva; Miestų įstatymas; Rinkimai; Savivaldos institucijos; Vietos savivalda; Elections; Head of the City; Kaunas; Kaunas Duma; Kaunas Municipality; Law of the Cities; Local self-government; Municipal Institutions.

ENThe implementation of the Law of the Cities in Kaunas and settlements of Kaunas valsčius (district) was started in summer of 1875.The preparatory work in Kaunas Dūma (parliament) was performed, although with significant delay. The Law of the Cities was implemented in only six of the planned 15 settlements of Kaunas valsčiai. The Law was also implemented in Kaunas suburb, Vilijampolės Slabada, where public management headed by an elder was implemented. The main institution that controlled municipalities was the Commity of City Affairs of the gubernija (a Russian administrative unit, similar to a province). The Committee took care of all main affairs - confirmed the results of elections, solved quarrels, investigated complaints, and discussed the estimated of city budgets. Election meetings were limited to the election of the members of Dūma. The activity of elective meetings was unique only during the first elections, where the activity of the participants in some cases reached 100% or even more. In Kaunas, attempts were made to ensure that only the richest citizens could enter municipal institutions. However, the result was different from what was expected - the representatives of the third curia formed the majority, at least during the first tenures of the Dūma.City Dūma performed organizational functions. It consisted of members elected for(bur years, and the number of these members varied from 69 to 72. The confessional composition of the Dūma corresponded to the requirements of the Law of the Cities. With respect to age, the members were portly people. The City Board was an executive institution consisting of the Head of the City and the members of the board. The members were elected for four years by the Dūma and of the Dūma. The number of the members of the board was diminished from 6 in 1876 to 4 in later years. Very frequently the activity of the municipal institutions and the actions and initiatives of their members confronted with the position of the government, but neither Kaunas Dūma nor Kaunas Board ever received any more serious censures of penalties. This work is only the first step in the attempt to study the activity and the significance of Kaunas municipal institutions in the life of the local society. [text from author]