Žalgirio mūšis XV-XVIII a. dailėje

LTTai, kad Žalgirio pergalės atminimas išliko gyvybingas, visų pirma yra Vladislovo Jogailos propagandinės veiklos nuopelnas, mat jis elgėsi pagal svarbiausiuose Europos rūmuose nustatytus principus. Juos aprašė Jonas Dlugošas savo „Annales“ detaliai pavaizduodamas su prūsų kampanija susijusius įvykius, o veikale „Banderia Prutenorum“ pateikė Jogailos 1431 m. prie Žalgirio ir Koronovo, taip pat 1431 m. prie Naklo laimėtų vėliavų aprašus ir atvaizdus. Vladislovas Jogaila naudojo beveik visus įamžinimo būdus, kurie buvo pasitelkiami Viduramžiais Europos dvaruose. Meno kūrinių naudojimas mūšiui inscenizuoti, kitaip tariant, sąmoningas jo vaizdo kūrimas tarp amžininkų ir būsimųjų kartų patvirtina labai plačius intelektinius šio valdovo ir jo patarėjų horizontus. Mūšio ikonografija yra gana kukli, o ankstyviausi jo vaizdai visiškai nesusiję su Lenkija. Vis dėlto galima numanyti, kad ankstyvieji paveikslai buvo naudojami propagandinėje Jogailaičių veikloje. Tačiau nėra jokių užuominų apie tai, kad būtų kada nors egzistavęs ypatingo dėmesio sulaukęs ir pavyzdžiu tapęs paveikslas. Mums žinomi XVI ir XVII a. paveikslai yra šabloniški, sunku būtų juose įžvelgti pastangas sąmoningai arba moksliškai apmąstyti mūšį. Tokių studijų būta, tačiau jos neturėjo jokios įtakos ikonografijai. Stanislovas Sarnickis „Etmonų knygose“ (1574-1577) Žalgirį analizavo strateginiu požiūriu, tačiau savo veikale įdėjo tik scheminį susidūrimo planą. Vis dėlto analizuojant praeities vaizdavimą senųjų amžių mene, reikia ne ieškoti „istorinės tiesos“, o susitaikyti su dailininkų pateikiama tikrove.Reikšminiai žodžiai: Dailė; Grafika; Istorija; Karai; Karyba; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Mūšiai; Tapyba; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); 15 amžius; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Žalgirio mūšis, 1410; 15th-18th century; Art; Battle of Grunwald; Battles; Graphics; History; Lithuania; Painting; Soldiership; Wars.

ENThe fact that the memory of victory in the Battle of Žalgiris remained alive is first of all the merit of the propaganda activity of Vladislovas Jogaila, because he acted in accordance with the principles established in the major European palace. They were described by Jan Długosz in his “Annales”, in which the events related to the Prussian campaign were depicted in detail, and in the work “Banderia Prutenorum” he gave the descriptions and images of flags won by Jogaila in 1431 at Žalgiris, Koronowo and Nakło. Jogaila used almost all ways of commemoration that were popular in European manors in the Middle Ages. The use of works of art to theatricalise a battle, in other words, a conscious creation of its picture between contemporaries and future generations, confirms very wide intellectual horizons of this sovereign and his advisors. The battle iconography is rather modest, and its earliest pictures are not related to Poland at all. The early pictures are supposed to have been used in the propaganda activity of the Jagiellonian dynasty. However, there are no hints of existence of a picture that attracted particular attention and became an example. The known pictures of the 16th and 17th c. are stereotype, and the efforts to consciously or scientifically consider the battle can hardly be seen in them. There were such studies, yet they had no impact on iconography. Stanisław Sarnicki analysed Žalgiris from a strategic approach in “Etmonų knygos” [The Books of Hetmen] (1574–1577); however, he presented only a schematic plan of the battle in his work. Nevertheless, while analysing depiction of the past in the art of old ages, we should not search for a “historical truth”, but resign to the reality presented by artists.