"Lietuvių pabėgimas" iš Žalgirio mūšio

LTLenkų kronikininkas Jonas Dlugošas (Jan Długosz, 1415-1480), kuris savo didžiuliame veikale „Annales seu cronicae incliti regni Poloniae“ pateikė žinomiausią Žalgirio mūšio aprašymą, iki pat šių dienų labiausiai veikia kautynių eigos sampratą. Vis dėlto į tuos duomenis, kurie pateikti J. Dlugošo „Annales“, reikia žvelgti labai atsargiai, jie iš esmės negali būti traktuojami kaip patikimi. Nors tyrinėdami Žalgirio mūšį, negalime apeiti J. Dlugošo, tačiau neturėtume jo pernelyg aukštinti. Kronininkas nesibodi, jeigu tik jam paranku, turimus šaltinius savo nuožiūra radikaliai pertvarkyti ir papildyti sugalvotais, bet kiekvienai situacijai gerai pritaikytais dalyvių pokalbiais, dramatiškomis arba linksmomis istorijomis. Šio kronikininko požiūris į lietuvius yra toks, kad istorikas turi būti itin atsargus: J. Dlugošas priekaištavo, kad lietuviai konflikto su Vokiečių ordinu metu rūpinasi labiau savo kraštu bei Žemaitijos atgavimu, negu Lenkijos Karalystės interesais, abejonių kelia ir jo aprašyta lietuvių pabėgimo iš Žalgirio mūšio lauko istorija. Svarbiausiose ankstyviausiose kronikose „Cronica conflictus“, Sen Deni vienuolio, E. de Monstrelės bei Posilgės tęsėjo kronikose pateikiama kitokia versija – lietuvių pasitraukimas iš mūšio lauko vertinamas kaip klaidinamo lietuvių bėgimo taktika, Žalgirio mūšyje daugiausia nulėmusi pergalę prieš Vokiečių ordino kariuomenę. Straipsnio autoriaus 1963 m. radinys Gėtingene – Vokiečių ordino didžiajam magistrui adresuotas raštas taip pat liudija lietuvių naudai – leidžia nustatyti lemiamas manevro ties Žalgiriu pasekmes.Reikšminiai žodžiai: Didysis magistras; Griunvaldo mūšis; Jonas Dlugošas; Jonas Mateika; Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Prūsijos kultūros paveldo slaptasis valstybės archyve Berlyne; Vladislovas Jogaila; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Žalgirio mūšis, 1410; Battle of Grunwald; German Order; Grand Duke of Lithuania Vytautas; Grand Master; Jan Dlugosz; Jogaila; Jonas Dlugošas; Jonas Mateika; Secret State Archives of Prussian Cultural Heritage in Berlin; Wladyslaw Jagiello.

ENA Polish chronicler Jan Długosz (1415–1480), who, in his major work “Annales seu cronicae incliti regni Poloniae”, provided the best known description of the Battle of Grunewald, is still influencing the concept of the battle process. However, the data provided in his work “Annales” should be accepted with caution, and it cannot be interpreted as reliable information. On the other, when analysing the Battle of Grunewald, Jan Długosz should be taken into consideration yet not overpraised. The chronicler does not hesitate to reorganise the available data and supplement it with fictional facts if it is beneficial for him. This chronicler’s attitude towards Lithuanians should be accepted with caution by historians: Jan Długosz opposed the opinion that during the conflict with the Teutonic Order Lithuanians were more concerned with their land and the aspirations to regain Samogitia rather than with interests of the Kingdom of Poland. His descriptions of Lithuanians’ withdrawal from the field of the Battle of Grunewald are also dubious. The major early chronicles “Cronica Conflictus” by a Saint-Denis monk and Jojann von Posilge’s successor Enguerrand de Monstrelet provides another version – Lithuanian’s withdrawal from the field of battle is considered to be a deceptive tactic by Lithuanians, which determined their victory over the army of the Teutonic Order. The finding of the author of the article in 1963 in Göttingen – a letter addressed to the Grand Master of the Teutonic Order – allows establishing crucial outcomes of the manoeuvre in Grunewald.