LTMokytojo darbas šiandien iš esmės pasikeitė. Atsirandančios naujos komunikacinės informacinės technologijos, vis didesnis gyvenimo tempas švietimo sistemoje lemia intensyvią kaitą. Straipsnio tikslas – atskleisti kai kuriuos pedagogų streso raiškos aspektus. Tyrimas atskleidė, kad mokytojai nebuvo ir nėra ruošiami susidurti su profesiniu stresu. Mokytojai grupinių interviu metu atskleidė ir tematizavo labai įvairius pedagogų profesinio streso aspektus. Tai rodo, kad tirta profesinė bendruomenė subjektyviai yra į nagrinėjamą reiškinį labai įsigilinusi, profesinis stresas, galima daryti prielaidą, yra mokytojų giliai išgyventas ir gerai žinomas dalykas. Maža to, mokytojai grynai intuityviai atranda, susiformuoja ir išbando sau tinkančias reabilitavimosi po profesinio streso priemones. Nepaisant nedidelės imties, buvo aptikta nemenka tokių individualių emancipavimosi ir reabilitacijos nuo profesinio streso formų įvairovė. Tyrimo metu buvo rasti visiškai nauji pedagoginio darbo stresoriai, kurie, autorių duomenimis, mokslinėje literatūroje iki šiol įvardyti nebuvo. Pirma, tai stresas, dėl „kūrybinio perfekcionizmo“. Kūrybingi ir ambicingi mokytojai nuolat galvoja, kaip padaryti, kad kiekviena pamoka būtų nepakartojama, įsimintina, išskirtinė. Ilgainiui pastangos nuolat išrasti pedagoginių naujovių ima varginti ir išsekina mokytoją. Antra, tai stresas kylantis dėl valstybinių egzaminų tvarkos. Tai grynai lietuviškas kultūriškai specifinis fenomenas, kurio nėra kitose šalyse, vadinasi, atitinkamas stresorius tarptautinėje mokslinėje literatūroje nėra atspindėtas.Reikšminiai žodžiai: Grupinis interviu; Pedagogai; Pedagogas; Profesinis stresas; Profesinis strsas; Educator; Focus group method; Group interview; Group interviews; Occupational stress; Professional stress; Teachers.
ENThe teachers’ job has essentially changed nowadays. The emerging new communication and informational technologies, the bigger speed of life in the education system causes constant changes. The aim of this article is to reveal the aspects of stress expression of some educators. The research has shown that teachers were not and are prepared to encounter with professional stress. During group interviews teachers revealed and divided into topics various aspects of teachers’ stress. This shows that the analysed professional community was deep into the analysed subject, and that this is a subject very well known to teachers. Moreover, teachers intuitively find, formulate and adapt rehabilitation means after professional stress. Despite vast scope, a variety of forms for emancipation and rehabilitation from the professional stress. The research found absolutely new stress factors of teachers’ job which, according to the authors, were not mentioned in the scientific literature. First of all, it’s the stress of “creative perfectionism”. Creative and ambitious teachers constantly think how to make every lesson unique, memorable and extraordinary. Over the time efforts to create pedagogical novelties become tiring and exhaust the teacher. Secondly, it is stress related to the process of the final examinations. This is absolutely Lithuanian cultural specific phenomenon, which is not present in other countries and therefore the respective stress factor is not mentioned in the scientific literature.