Integration and competitiveness development in Lithuania's enterprises

LTStraipsnis skirtas integracijos į Europos Sąjungą sukeltų Lietuvos įmonių konkurencingumo veiksnių pokyčių analizei. Lietuvos verslininkai ir įmonių vadovai su integracija susijusias permainas vertina labai skirtingai. Galima išskirti tris pagrindines požiūrių grupes, kartu išreiškiančias ir požiūrį į Lietuvos įmonių galimybes konkuruoti ES bendrojoje rinkoje. Įmonių veiklos sąlygos kinta gilėjant Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. Naujos aplinkybės gali būti palankios (integracijos suteikiamos galimybės) arba nepalankios (integracijos sukeliamos grėsmės) tolesnei įmonių veiklai. [...] Integracijos keliami pavojai ir Lietuvos įmonių silpnosios savybės suformuluoti žymiai konkrečiau nei galimybės ir stipriosios ypatybės. Tai sąlygoja didelis Lietuvos ir ES valstybių ekonominio išsivystymo skirtumas. Jie yra besąlygiški, t.y., jau egzistuoja realiai. Tuo tarpu integracijos suteikiamos galimybės ir įmonių stipriosios ypatybės yra sąlygiškos, t.y. jų pasireiškimas priklauso nuo daugelio „jeigu“. [...] Įmonių konkurencingumui tarptautinėse rinkose analizuoti yra sukurta nemažai teorijų; žymiausia - M.E. Porterio „nacijų konkurencingumo“ teorija. Pasak jos, nors tarptautinėse rinkose (o tiksliau pasakius, atskiruose jų segmentuose) konkuruoja įmonės, jų konkurencingumo prielaidas sudaro tam tikros ekonominės veiklos sąlygos (determinantai) tose šalyse, iš kurių jos yra kilusios.M.E. Porteris nurodo keturis pagrindinius determinantus-išteklius, paklausos sąlygas, įmonių konkurencijos sąlygas bei susijusias (palaikančias) ūkio sritis, taip pat du papildančius veiksnius – valstybės veiklą ir galimybes. [...] Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, visų lygių elementai daugiau ar mažiau yra veikiami ES vidaus rinkos reikalavimų, kurie apibrėžia tiek šalies vyriausybės, tiek ūkio subjektų veiklos „ribines sąlygas“. Neperžengiant šių sąlygų ribų, visa šalis, ekonomikos sektoriai ir atskiros įmonės įgauna apibrėžtą konkurencingumą. Pirmų trijų lygių apibrėžiamos „ribinės sąlygos“ iš esmės jau nustatytos. Pakvietimas derėtis dėl narystės reiškė, kad Lietuvoje egzistuoja europinį supratimą atitinkantys meta ekonominio lygio elementai(vertybių sistema, demokratija, funkcionuojanti rinkos ekonomika irt.t.), kurie išliks ir ateityje.[...] Remiantis tam tikromis prielaidomis, galima suformuluoti šiuos makroekonominio lygmens įmonių konkurencingumo determinantus:- sugebėjimas atlaikyti vis didėjantį bendrą konkurencinį spaudimą, atsirandantį dėl prekių ir paslaugų rinkų liberalizavimo;- sugebėjimas patenkinti vis griežtėjančias veiklos sąlygas;- sugebėjimas pasinaudoti integracijos bei su įmonių veikla susijusių ES politikų sukuriamomis verslo sąlygomis;- įmonių personalo sugebėjimas veikti bendroje ES vidaus rinkoje. Nors šių determinantų įgyvendinimas pareikalaus daug laiko, lėšų ir pastangų, tai yra būtini kriterijai, kuriuos turi atitikti visi ES vidaus rinkos dalyviai. Dėl to į minėtas sąnaudas reikėtų žiūrėti kaip į investicijas, būtinas įmonės konkurencingumui užtikrinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galimybės; Integracija; Konkurencingas; Prisiderinimas; Sistema; Veiksniai; Įmonė; Adjustment; Competitiveness; Determinant; Determinants; Enterprise; Integration; Opportunities; System.

ENThe paper discusses the analysis of the changes of competitiveness factors of Lithuanian companies challenged by the integration into the European Union. It is stated that integration processes form such competitiveness determinants that would not exist if Lithuania did not go towards integration development. The analysis is made on the basis of well known Porter's theory of national competitiveness and Esser 's model of systemic competitiveness. The article consists of two parts. In the first part the aspects of theoretical analysis of the factors influencing the competitiveness of Lithuanian companies are explored. It is disclosed that determinants of competitiveness distinguished in basic theories and models of competitiveness and being influenced by integration processes assume quite different content in comparison to the case that would take place without the integration. In the second part the determinants of companies' competitiveness, the accomplishment of which is obligatory for subjects of Lithuanian economy wishing to function in the home market of the EU in microeconomic level, are formulated. [text from author]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics