1792-1793 m. Kauno pavieto konfederacija

LTStraipsnyje aptariami 1792-1793 metų įvykiai Kauno pavieto konfederacijoje. Autorės tikslas –išsiaiškinti, kokia buvo Kauno pavieto bajorijos laikysena konfederacijos, priešiškos Ketverių metų Seimo reformoms ir 1791 m. gegužės 3 konstitucijai, atžvilgiu bei tos laikysenos pokyčius. Į pavieto konfederaciją žvelgiama per tokio pobūdžio bajorijos sąjungų prizmę: aiškinamasi, kokiu būdu (priverstinai ar vietos bajorų iniciatyva) buvo sudaryta konfederacija Kauno paviete, kas sudarė jos vadovybę ir kaip reiškėsi jos veikla. Kauno pavieto konfederacija yra lyginama su kitomis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės konfederacijomis. Kauno konfederacijos formavimasis ir veikla yra analizuojama iš paskirų informacinių dokumentų, įrašytų į Kauno žemės teismo aktų knygą, jų atspaudų Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje, taip pat iš Rusijos kariuomenės vado generolo anšefo Michailo Nikitičiaus Krečetnikovo dienoraščio, Lietuvos konfederacijos organizatorių brolių Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero ir LDK bei Rusijos kariuomenių generolo leitenanto, vėliau – LDK lauko etmono Simono Martyno Kosakovskių korespondencijos, LDK generalinės konfederacijos dokumentų – universalų, kasdienės veiklos protokolų, Aukščiausiojo konfederacinio teismo knygų bei kitų šaltinių.Autorė išvadose teigia, kad dauguma Kauno pavieto bajorijos teigiamai vertino Ketverių metų Seimo reformas ir Gegužės 3-iosios konstituciją, tad konfederacijos šalininkams nepavyko sudaryti konfederacijos Kauno paviete iki Rusijos kariuomenės įžengimo. Esminės įtakos Kauno konfederacijos sudarymui turėjo Rusijos kariuomenės dalinių prievarta. Į Kauną rusų kariai įžengė 1792 m. birželio 20 d., o pavieto konfederacijos aktas buvo pasirašytas tik liepos 9 d. Aktą pasirašė vos 42 bajorai, o tai buvo keturis kartus mažiau negu tų, kurie seimeliuose 1792 m. vasario mėn. davė Gegužės 3 konstitucijos priesaiką. Prisiekusiųjų konfederacijai bajorų skaičius Kauno paviete, kaip ir visoje valstybėje, išaugo tik po valdovo prisijungimo prie konfederacijos, kada žlugo pasipriešinimo viltys. 1793 m. pradžioje Kauno pavieto konfederaciją vienijo jau 392 bajorai. Tai parodo politinį konformizmą ir bajorų priverstinę ištikimybę. Kauno pavieto konfederacijos sudėtis iš esmės nesiskyrė nuo kitų LDK konfederacijų sudėties: jai vadovavo maršalas ir 6 tarėjai. Konfederacijos kanceliariją tvarkė raštininkas. Konfederacijos vadovybėje nedalyvavo iki tol paviete dominavęs politinis elitas. Kauno pavieto konfederacija nuo įkūrimo, 1792 m. liepos mėn., iki egzistavimo pabaigos, 1793 m. rugsėjo 15 d., kaip ir kitos bajorų sąjungos, vykdė administracinės, teisminės ir policinės valdžios funkcijas. Jos egzistavimas užkirto kelią pažangių reformų įsitvirtinimui ir valstybės stiprinimui. Tuo tarpu Rusijos kariuomenės dalinių dislokavimas alino kraštą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Kauno pavietas; Konfederacija; Confederation; Kaunas district; Kaunas pavietas.

ENArticle discusses the events of 1792-1793 in Kaunas pavietas (an administrative district). The author strives to clarify the attitude of the nobility of Kaunas pavietas towards the confederation that was adversarial to the reforms of the Four-year Seimas (parliament) and the Constitution of May 3, 1791, as well as the changes in that attitude. The pavietas confederation is viewed through the following prism of the union of nobility: which way (forced or by the initiative of local nobility) the confederation was created in Kaunas pavietas, what people formed the authorities of the confederation, and what was the manifestation of the activity of these authorities. The confederation of Kaunas pavietas is also compared to other confederations of the Grand Duchy of Lithuania. The formation and the activity of Kaunas confederation is analyzed on the basis of the information provided in the documents registered in the book deeds of Kaunas land court, the excerpts from Kaunas confederation book of deeds kept in the Superior Archive of old document in Warsaw, the diary of the commander of the Russian army Michail Nikitich Krechetnikov, the correspondence of the organizers of Lithuanian confederation brothers Józef Kazimierz Kossakowski (the bishop of Livonia) and Szyman Marcin Kossakowski (general lieutenant of the armies of the Grand Duchy of Lithuania and Russia, later - field hetman of the Grand Duchy of Lithuania), the documents of the general confederation of the Grand Duchy of Lithuania (universal:, protocols of daily activity), the books of the Supreme Confederation Court, and other sources.The author makes the conclusion that the majority of the nobility of Kaunas pavietas agreed with the reforms of the Four-year Seimas and the Constitution of May 3, therefore the supporters of the confederation were not able to create the confederation before the Russian army entered Kaunas. The violence of the Russian army had an essential influence on the creation of Kaunas confederation. Russian troops entered Kaunas on June 20, 1792, and pavietas confederation was signed only on the 9th of July. Only 42 noblemen of the pavietas signed the confederation, which is four times less than the number of noblemen who signed the oath to the Constitution of the 3rd of May in seimeliai (sub-parliaments) of February 1792. the number of noblemen who swore to the confederation in Kaunas, as in the whole state, rose only after the sovereign joined the confederation and after all hopes for resistance failed. At the beginning of 1793 the confederation of Kaunas pavietas united 392 noblemen. This shows the political conformism and forced loyalty of nobility. The composition of the authorities of the confederation of Kaunas pavietas did not essentially differ from the composition of other confederations of the Grand Duchy of Lithuania: it was headed by a marshal and six lay judges. The office of the confederation was conducted by a clerk. The political elite that dominated before was not included in the authorities of the confederation. From its establishment in the pavietas on July 1792 up to the discontinuation of its activities on September 15, 1793, Kaunas confederation, like other unions of nobility, performed the functions of the administrative, the legal, and the police power. Its existence prevented the implementation of progressive reforms and the strengthening of the state. The dislocation of Russian troops emaciated the pavietas. [From the publication]