Competitive environment in Lithuanian milk processing sector

LTLietuvai integruojantis į Vakarų ekonominę sistemą, ypatingą reikšmę įgauna įmonių konkurencingumo didinimas. Sudėtingoje ir nuolat kintančioje verslo aplinkoje keičiasi įmonių konkurencingumo įgijimo ir išlaikymo būdai, kinta konkurencija tarp įmonių tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, aktualus tampa atskirų Lietuvos ūkio sektorių konkurencingumo tyrimas. Tyrimo tikslas - atlikti Lietuvos pieno perdirbimo sektoriaus įmonių konkurencinės aplinkos analizę. Tyrimo objektas - konkurencinė aplinka. Tyrimo metodika - lyginamosios ir sisteminės analizės, statistinių duomenų grupavimo mokslinio tyrimo metodai. Tiriant Lietuvos pieno perdirbimo įmonių konkurencinei aplinkai įtaką darančius veiksnius, naudojamas koncentracijos laipsnio rodiklis (CR). Diskusija ekonominio konkurencingumo formavimosi ir funkcionavimo klausimais vyksta iki šiol. Tik išnagrinėjus įmonės konkurencinę aplinką, išsamiai įvertinus situaciją rinkoje, galima priimti efektyvius įmonės elgsenos konkurencinėje rinkoje sprendimus. Įmonės konkurencinės aplinkos analizė apima išorinių aplinkos veiksnių, veikiančių įmonę ir jos galimybes pritaikyti tinkamą strategiją, įvertinimą. Ekonominėje literatūroje pasitaiko įvairių išorinės konkurencinės aplinkos vertinimų. Atlikta skirtingų autorių išorinės konkurencinės aplinkos sampratos analizė įgalina išskirti Šios aplinkos vertinimo du lygius: 1.Pirmajam lygiui, kuris įvardijamas kaip makroaplinka, tolimoji, bendra ar visuomeninė aplinka, autoriai priskiria labai panašius elementus - ekonominę, socialinę, politinę, technologinę, ekologinę aplinką. 2.Antrasis lygis - konkurencinė ar veiklos aplinka - nagrinėjama, remiantis M.E.Porter penkių konkurencinių jėgų modeliu.Konkurencinės aplinkos analizei pasirinktas Lietuvos pieno perdirbimo sektorius. Atlikdamos tyrimą, autorės siekė įvertinti esamą situaciją trimis etapais: 1. Lietuvos pieno sektoriaus esamos situacijos analizė Pieno gamyba yra prioritetinė Lietuvos žemės ūkio šaka, 2002 metais sudariusi 19,7 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybos. Pieną gamina 41 proc. visų kaime įsikūrusių ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių, žemės ūkio įmonių. Žemdirbių pajamos už pieną siekia apie trečdalį visų žemės ūkio produkcijos pardavimų pajamų. Pieno perdirbimo įmonėse dirba apie 9 tūkst. darbuotojų - beveik penktadalis maisto pramonėje dirbančių žmonių. (Lietuvos žemės ūkis, 2003). Lietuvos pieno sektoriaus esamos situacijos analizė atlikta įvertinant keturias svarbias šio sektoriaus vystymosi kryptis: pieno gamybos struktūros pokyčius, pieno gamybos produktyvumo pokyčius, pieno gamintojų ūkių stambėjimo procesą, pieno supirkimo kainą dinamiką. 2. Šalies pieno perdirbimo įmonių koncentracijos dinamikos nustatymas Nagrinėjant Lietuvos pieno perdirbimo rinką, analizuojama pagrindinių įmonių 1996 - 2002 m. veikla. Norint patikimiau įvertinti konkurenciją tarp Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, pasirinktas koncentracijos laipsnio (CR) apskaičiavimas. Naudojantis gauta pieno perdirbimo įmonių statistine informacija, apskaičiuoti CR (1), CR (3) ir CR (4) koncentracijos laipsniai. Vertindamos Lietuvos pieno perdirbimo rinkos pokyčius, autorės išskyrė šias tendencijas: a)1996-1998 m. Lietuvos pieno perdirbimo įmonių koncentracija nėra ryški. b)Nuo 1998 m. pradeda ryškėti koncentracijos tendencijos. Koncentracijos didėjimą pieno perdirbimo sektoriuje lėmė Šie pagrindiniai veiksniai: įmonių bankrotai ir pieno perdirbimo bendrovių susijungimai. c)2001-2002 metais pasireiškia stipri Lietuvos pieno perdirbimo sektoriaus koncentracija.Koncentracijos laipsnio dinamikos analizė rodo, koncentracijos pieno perdirbimo sektoriuje didėjimą, pasireiškiantį trijų didžiųjų perdirbimo įmonių - AB „Rokiškio sūris", AB „Pieno žvaigždės" ir AB „Žemaitijos pienas" - dominavimu rinkoje (2002 m. CR (3) sudarė 87 proc.). 3. Makroaplinkos veiksnių įtakos pieno perdirbimo sektoriuje įvertinimas Remiantis teorine makroaplinkos analize, autorės išskyrė pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių konkurencinei aplinkai: socialinius - ekonominius, technologinius, politinius - įstatyminius. Makroaplinkos veiksnių įtakos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių konkurencinei aplinkai analizė rodo prieštaringą šių veiksnių poveikį: viena vertus, didesnis pieno produktų vartojimas silpnina pieno perdirbimo įmonių konkurenciją vidaus rinkoje, nes įgalina išplėsti pardavimus rinkos augimo, o ne konkurentų rinkos dalies sumažinimo sąskaita; kita vertus, naujų technologijų diegimas, pieno rinkos liberalizavimas didina pieno perdirbimo įmonių konkurenciją vidaus rinkoje; galiausiai pieno produktų kokybės gerinimas, investicijų skatinimas, naudojantis ES struktūriniais fondais, stiprina pieno perdirbimo įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Koncentracija; Konkurencinis pranašumas; Konkurencinė analizė; Konkurencinė aplinka; Makroaplinka; Competitive Analysis; Competitive advantage; Competitive environment; Concentration; Macro environment; Macro-environment.

ENThe integration of Lithuania into Western economic system raises the problem of the increase of enterprise competitiveness. The membership in the European Union will call for even bigger intensity of competition both in the local and international market. Competition will acquire new features, changes in environment, and new ways of realizing Us purposes. This only the analysis of the surrounding of enterprise competition and proper evaluation of the market situation could make it possible to accept effective decisions about the behaviour of an enterprise in the competitive market. The article deals with the problems of competitive environment. There is presented the theoretical comparison of the concept of external competitive environment given by various authors, as well as the evaluation of macro-environmental factors influencing competitive surrounding of Lithuanian dairy production, and the analysis of concentration and structural changes in Lithuanian milk processing sector. [Text from author]