The Interaction of Klaipėda Region Lutheran psalms singing tradition with Lithuanian folk singing style

LTKlaipėdos krašto liuteroniškosios giesmės - unikali pamario krašto muzikinės kultūros dalis. Tai ne tik religinių apeigų dalis, bet ir ilgamečio liaudies muzikinio mąstymo formavimosi bei jo raidos rezultatas. Kiekviena Klaipėdos krašte giedama liuteroniškoji giesmė - tai religinio teksto bei giesmininkui žinomos ir jam artimos melodijos samplaika, kurios dėka jis gali bendrauti su Dievu. Sekant kanoniniais liuteroniškųjų giesmių giedojimo reikalavimais, jos turi būti giedamos tarptautiniu mastu visuotinai pripažintomis giesmynų melodijomis. Dažniausiai - tai standartizuotos vokiškosios kilmės melodijos. Kita vertus, didžioji dalis vietinių žmonių, nežinodami muzikinio rašto yra įpratę giedoti iš klausos. Tuo būdu jie pasirenka arba susikuria sau patogesnes, paprastesnes melodijas, kurias liuteronų pastoriai dažniausiai vadina kanoniškųjų giesmių melodijų „iškraipymais“, „paklydimais“, etc. Regioninės muzikinės kultūros palikimo tyrinėtojams tokios giesmių melodijos yra vertingi moksliniai faktai, leidžiantys spręsti apie šio krašto žmonių giedojimo tradicijas. Yra žinoma, kad net ir susibūrę į bažnyčios chorus, pritariant vargonams, jie atkakliai gieda „sava“, liaudiška melodija. Klaipėdos krašte yra ir kunigų, suprantančių ir pripažįstančių tokio giedojimo melodinių variantų vertę. Jie leidžia (bei skatina) šias giesmes giedoti vietinės tradicijos melodijomis. Tokia asmenybė yra Plikių parapijos kunigas Liudas Fetingis, pats renkantis, užrašinėjantis bei populiarinantis liaudiškąsias liuteroniškųjų giesmių melodijas ne tik Plikių, bet ir kitose Klaipėdos bei Pamario krašto parapijose. Jo iniciatyva yra rengiamas naujas išsamus giesmynas, kuriame siekiama išsamiai pateikti ir liaudiškąsias Klaipėdos krašto liuteroniškųjų giesmių melodijas.Liaudiškosios aptariamų giesmių melodijos etnomuzikologiniu aspektu gali būti skiriamos į kelias grupes. „Suliaudinti“ kanoniškųjų melodijų variantai. Tai nežymiai pakeistos vokiškosios kilmės melodijos, kuriose dažniausiai atsisakoma neįprastų lietuviškajai ausiai harmoninių nukrypimų, alteracijų, kitų neįprastų muzikinių intonacijų. Jų vietoje giedamos paprastesnės sandaros, diatoninės melodinės frazės. Dvidešimtojo amžiaus pradžios lietuvių - Pamario krašto muzikos bei kultūros šviesuolių (M. Genys, V. Banaitis, V. Jakubėnas, nežinomas Tauragės vargonininkas, etc.) kurtos bei aranžuotos melodijos, neturinčios analogų vokiškuosiuose kanoniniuose giesmynuose. Siekdami pabrėžti lietuviškąjį melodikos pradą šie daugiau ar mažiau išsilavinę muzikai yra sukūrę originalių melodijų. Didžioji tokių giesmių dalis yra skirtos choriniam šių giesmių atlikimui, tačiau jų melodijos nėra artimos tradicinių šio krašto liaudies dainų melodikai. Nežinomų autorių (taigi - neabejotinai liaudies) sukurtos ir visuotinai atskirose parapijose žinomos melodijos, mielai giedamos tiek bažnyčioje, tiek ir namuose. Dažniausiai šios melodijos plinta nerašytinės (folklorinės) tradicijos būdu, ir tik pastaruoju metu yra pradėta jas užrašinėti natomis bei publikuoti įvairiuose nedidelės apimties giesmynėliuose. Tiesioginių sąsajų su Mažosios Lietuvos krašto liaudies dainų melodijomis čia nėra, tačiau neabejotinai juntamas tapatus derminis - intonacinis giesmių bei dainų pradas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Liaudies dainos; Liuteroniškos giesmės; Liuteroniškosios giesmės; Melodika; Tradicijos; Folk songs; Klaipėda region; Lutheran Psalms; Melodic lines; Meolodic lines; Traditions.

ENThe Lutheran psalms singing traditions are well known especially in Klaipėda region, where Lutheran church has deep historical background. We still know the strong tradition to sing Psalms both in the church and at home. The main problem there are quite clear differences among German choral-style melodies and local, Lithuanian folk-style common singing melodies. Lithuanian Lutheran people from Klaipėda region use to change or simply to create new melodies according their own, much more understandable way of music self-perception. Presented here article is devoted to analyse those self-influenced musical styles. [From the publication]