Dailės terapija Lietuvoje: pradžia ir raida

LTMeno terapija Lietuvoje nebuvo populiari tol, kol šalis priklausė Sovietų Sąjungai. Kiek sėkmingiau tuo metu buvo naudojamasi tik atskirų meno sričių, pavyzdžiui, muzikos poveikiu psichosomatinėms ligoms ir funkciniams centrinės nervų sistemos sutrikimams gydyti. Pirmą kartą psichinių ligonių kūryba analizuota A. Proto straipsnyje dar Lietuvos priklausomybės Sovietų Sąjungai metais. Šios vienintelės psichinių ligonių kūrybos analizės dar negalima laikyti dailės terapijos pradžia. Dailės terapija Lietuvoje prasidėjo trijose skirtingose, tačiau turinčiose sąlyčio taškų ir sociumo egzistencijos lygį reprezentuojančiose srityse: psichologinio konsultavimo, psichiatrinės reabilitacijos ir neįgaliųjų meninio ugdymo. Šiose srityse naudojamų dailės terapijos metodų pobūdis svyruoja nuo psichoterapijos iki būrelio veiklos ir ugdymo. Šiuo metu aktyviausiai dailės terapijos srityje dirba dailės terapijos metodų taikytojai, susijungę į profesinę asociaciją, kuri koordinuoja narių veiklą, rūpinasi kvalifikacijos kėlimu, kaupia metodinę, mokslinę literatūrą, siekia įteisinti dailės terapijos specialybę Lietuvoje ir rengti dailės terapijos specialistus Lietuvos aukštojoje mokykloje.Reikšminiai žodžiai: Ugdymas; Teritorija; Meninė terapija; Neįgalieji; Psichika.

ENArt therapy was not popular in Lithuania at the time it belonged to the Soviet Union. At that time, the use of a few arts brought some success, e.g. music was used for treatment of psychosomatic diseases and functional disorders of central nervous system. The creation of mental patients was firstly analysed in A. Protas’ article published in the years when Lithuania still belonged to the Soviet Union. This one and only analysis of the creation of mental patients should not be considered as the start of art therapy. Art therapy in Lithuania started in the three areas which are different, though interrelated and representing the level of socium’s existence - psychological consulting, psychiatric rehabilitation and artistic development of the disabled. The nature of art therapy methods used in these areas varies from psychotherapy to the circle activity and development. Presently, persons applying art therapy methods are most actively engaged in the area of art therapy. They established a professional association which coordinates the activity of its members, is responsible for qualification improvement, stores methodological and scientific literature, seeks to legalise the speciality of art therapy in Lithuania and train art therapy specialists in Lithuanian higher education institutions.

• 5-7 metų mikčiojančių vaikų ugdymo optimizavimas muzikine veikla : disertacija / Loreta Kačiušytė-Skramtai. Vilnius, 2002. 165 lap.
• Cerebrinio paralyžiaus vaikų neverbalinio komunikatyvumo ugdymas muzikine raiška : disertacija / Jautrė Ramutė Šinkūnienė. Vilnius, 2001. 157, [38] lap.
• Integruotas muzikinis ugdymas neįgaliųjų vaikų socializacijos procese : disertacija / Aldona Vilkelienė. Vilnius, 2000. 138 lap.
• Sutrikusio intelekto vaikų muzikinis bendrųjų gebėjmų ugdymas : disertacija / Vilmantė Aleksienė. Vilnius, 2001. 179 lap.
• Žymaus ir vidutinio protinio atsilikimo vaikų savivokos ugdymas daile : disertacija / Audronė Brazauskaitė. [Vilnius], 2001. 128, [88] lap.
• Žmogaus ir gyvūno figūrų vaizdavimo ir diferencijavimo ypatumai 3 - 6 metų vaikų piešiniuose / Agnė Strakšytė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 183-188.