LTStraipsnis supažindina su energijos kainų reformos rezultatais bei pasiekimais Lietuvoje ir Rusijoje. Straipsnio tikslas: aptarti energijos kainodaros klausimus Vakarų šalyse ir pereipereinamojo į rinkos ekonomiką laikotarpio šalyse; išanalizuoti energijos kainų reformos klausimus Lietuvoje ir Rusijoje; pasiūlyti lanksčias politikos priemones energijos kainoms reformuoti abejose šalyse, atsižvelgiant į Vakarų Europos šalių patirtį. Nuo 1990 m. visos pereinamojo į rinkos ekonomiką laikotarpio šalys ėmėsi ryžtingų veiksmų pertvarkydamos bei liberalizuodamos savo energetikos sektorius. Šios reformos apėmė ir energijos kainų reformas. Energijos kainos buvo ženkliai padidintos Rytų ir Centrinės Europos šalyse, siekiant padengti ekonomines energijos tiekimo sąnaudas. Šiuo metu energijos kainos toliausiai pažengusiose reformuojant energetikos sektorių Rytų ir Centrinės Europos šalyse praktiškai padengia ilgalaikes ribines energijos tiekimo sąnaudas. Didžiulis ilgalaikių ribinių energijos tiekimo sąnaudų ir energijos kainų skirtumas būdingas šalims, kurios mažai priklauso nuo energijos importo (Rusija) bei mažiausiai reformavusiose energetikos sektorius (buvusios SSRS respublikos, Bulgarija, Rumunija). Šiose šalyse energijos kainos vartotojams yra subsidijuojamos pramoninių vartotojų sąskaita. Tokia padėtis Lietuvoje buvo iki 1993 m., tačiau šiuo metu energijos kainos gyventojams Lietuvoje didesnės nei pramoniniams vartotojams, nes didelių vartotojų ilgalaikės ribinės energijos tiekimo sąnaudos yra mažesnės. Energijos kainos vartotojui ir ilgalaikių ribinų energijos tiekimo sąnaudų skirtumas gali būti traktuojamas kaip energijos subsidija.Energijos subsidija - tai bet kuri vyriausybės priemonė, mažinanti energijos gamybos sąnaudas gamintojams, kelianti energijos gamintojo gaunamas pajamas ar mažinanti energijos vartotojo mokamą kainą. Plačiausiai taikomas subsidijos apibrėžimas - tai tiesioginiai vyriausybės mokėjimai energijos gamintojams arba energijos vartotojams. Yra labai daug energijos subsidijų rūšių. Vienos jų, tokios kaip grantai ir mokesčių nuolaidos ar išimtys, turi tiesioginę įtaką kainai, o kitos turi netiesioginę įtaką - tai reguliavimo priemonės, nukreipiančios rinkos pasirinkimą atitinkamų kuro rūšių naudai, arba vyriausybės finansuojami tyrimai ir plėtra. Būdai, kuriuos renkasi vyriausybė energijai subsidijuoti, priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai ir visos programos išlaidos, transakcijos ir administracinės sąnaudos bei poveikis skirtingoms socialinėms grupėms. Tiesioginiai išmokėjimai gamintojui už pagamintos energijos kilovatvalandę yra paprasčiausia ir skaidriausia subsidijų rūšis, bet ji susijusi su didelėmis apskaitos ir transakcijos, sąnaudomis. Be to, ji uždeda tiesioginę naštą šalies biudžetui. Vyriausybės paprastai stengiasi subsidiją atskirti nuo biudžeto dėl politinių priežasčių. Dėl to subsidijos dažniausiai pasireiškia kainų kontrolės forma, kurios tikslas palaikyti kainas mažesnes nei visos energijos tiekimo sąnaudos, ypač kai kompanija priklauso valstybei arba taikomi reikalavimai energijos pirkėjams supirkti nustatytus minimalius energijos kiekius iš tam tikro, paprastai vietinio, gamintojo. Subsidijos gali būti skirtos ir gamintojams, kaip grantai sumokami už kiekvieną pagamintos energijos vienetą. Subsidijos vietiniams energijos gamintojams yra įprastas dalykas pasaulyje ir paprastai naudojamos siekiant užtikrinti darbo vietas regionuose. Tai ypač būdinga anglies pramonei.Tačiau pastaruoju metu pasaulyje ryškėja tendencija šias subsidijas reformuoti. Nauja, pažangi subsidijų rūšis, yra subsidija, skatinanti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, energijos efektyvumą didinančių priemonių diegimą bei tyrimus ir plėtrą šiose srityse. Be to, siekiant užtikrinti regioninio nedarbo mažėjimą, subsidijuojama kuro gamyba iš žemės ūkio produktų. Lietuvoje vienintelė tiesiogiai subsidijuojama atsinaujinančių energijos šaltinių rūšis yra ir biodegalai iš metilo ir etilo spirito, pagaminto iš augalinės kilmės medžiagų. Kainų iškraipymai, susiję su energijos subsidijomis, trukdo pažangiems struktūriniams pokyčiams, riboja investicijas į energetikos sektorių bei mažina energetikos sektoriaus ekonominį efektyvumą. Straipsnio tikslas - išanalizuoti energijos kainų reformos rezultatus Lietuvoje ir Rusijoje bei, remiantis Lietuvos ir kitų Centrinės bei Rytų Europos šalių patirtimi, pasiūlyti naudingus sprendimus ir pateikti politikos rekomendacijas Rusijai, siekiant pagreitinti energijos kainų reformą, apimančią ir energijos subsidijų reformas šalyje, kur energijos kainų reformos vyksta palyginti lėtai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Energetika; Energijos kainų reformos; Energijos subsidijų reformos; Energy; Energy price reforms; Energy subsidies reform; Energy subsidy reforms; Lithuania; Rusija (Russia).
ENThe article deals with energy price reforms in Lithuania and Russia. Since 1990, all countries with economies in transition have taken steps to restructure their energy sectors along market-based principles. This also included raising energy prices to cover their economic costs. Prices have been raised most in the countries of central Europe that are most advanced in the implementation of market reforms. The gap between real prices and long-run marginal cost continues to be large for those countries where market reforms are lagging or mostly in countries, which are less dependent on energy imports as for example Russia. The price distortions impede structural adjustment and discourage investments in the energy sector The aim of the article is to reveal the progress achieved towards energy market reforms in Lithuania and to make policy recommendations for Russia were these reforms are undergoing more slowly. [From the publication]