Raidynų konkurencija ir karas : iš pastabų istorijos knygų paraštėse
LTAr baltai, taigi ir lietuviai, yra turėję kokį savo raštą priešistoriniais laikais, nieko tikra neįmanu pasakyti. Kol kas ir vadinamasis runų kalendorius tebėra mįslė – tvirtai, neabejotinai neįrodyta nei jo etninė kilmė, nei radimosi laikas. Straipsnis skirtas spaudos atgavimo šimtmečiui. Jame aptariami Lietuvoje naudoti raidynai, plačiau apžvelgiamas lietuviškosios spaudos draudimo 1864–1904 metais laikotarpis. Lietuvoje viešajame gyvenime vartotų rašmenų lyginamoji istorija atrodytų maždaug tokia: lotyniškasis raidynas vartojamas 750 metų, kiriliką valstybės administravimo reikalams iš savaiminės tradicijos vartota apie 300 metų, bet dar reikia pridėti 120 metų, kai okupacinės rusų valdžios raštinės graždanka (kirilikos variantu) rašė savo raštus, kai imta lietuvius šio rašto mokyti mokyklose, kai net 40 metų drausta lotyniškąjį raidyną vartoti ir jo mokyti; nederėtų pamiršti ir tų XX a. 40-ties sovietizacijos metų, kai rusiškas raštas nemažai kam Lietuvoje jau buvo pasidaręs kone vienintelis.Reikšminiai žodžiai: Kirilica; Kirilika; 19 amžius; Lietuvių kalbos rašto istorija; Lotyniškas raidynas; Lotyniškoji abėcėlė; Raidė; Spaudos draudimas; Spaudps draudimas; Alphabet; Cyrillic; Cyrillic alphabet; History of writting of the Lithuanian language; Letter; Lithuania in 19th century; Press ban; Press insurance; Roman alphabet.
