Katalikiškoji lietuvių literatūros mokslo tradicija
LTStraipsnyje analizuojama katalikiškoji lietuvių literatūros mokslo raida. Teigiama, kad šiuolaikinio lietuvių literatūros mokslo pradžios reikėtų ieškoti XIX ir XX amžių sandūroje, tautinio atgimimo sąjūdžio vėlyvajame etape, kada naujojoje valstietiškoje lietuvių inteligentijos kartoje radosi asmenų, atsidedančių nacionalinės literatūros interpretavimui ir kritikai. Parodoma, kad literatūros mokslo pagrindai klostosi XX amžiaus pradžioje, atsiradus pirmiesiems lietuviškiems žurnalams, o kiek vėliau ir literatūrą reflektuojančioms institucijoms - lietuviškoms mokykloms, mokslo draugijai, mokytojų kursams bei pirmiesiems universitetinio išsilavinimo literatūros specialistams. Lemiamas poslinkis šiandieninio lietuvių literatūros mokslo raidoje, autoriaus nuomone, įvyksta po 1918 metų, atsiradus lietuviškai akademinei terpei: aukštojo mokslo institucijoms ir jose dirbančių asmenų-profesionalų sluoksniui. Atskleidžiama, kad XX amžiaus trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio Lietuvoje egzistuoja aiški katalikiškai angažuota literatūros mokslo tradicija, turinti savo institucinę atramą, spaudos tribūną, savitas teorines bei metodologines orientacijas. Pabrėžiama, kad katalikiškoji lietuvių literatūros mokslo tradicija neišnyko ir po 1940 ar 1944 metų: į Vakarus pasitraukę jos atstovai daugiausia reiškėsi Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje, o per išlikusius atstovus bei auklėtinius katalikiškoji literatūros mokslo tradicija darė įtaką ir sovietinio laikotarpio Lietuvos literatūros mokslui.Reikšminiai žodžiai: "Sintetinis" metodas; Juozas Keliuotis; Katalikiška tradicija; Katalikiškoji tradicija; Komparatyvistika; Lietuvių išeivija; Lietuvių literatūros mokslas; Literatūrinis gyvenimas; Literatūros istorija; Literatūros mokslas; Literatūros teorija; Vytauto Didžiojo universitetas; "Synthetic" method; Catholic tradition; Comparative literature; Juozas Keliuotis; Literary history; Literary life; Literary theory; Literature science; Lithuanian exile; Lithuanian literary reserch; Vytautas Magnus University.
ENThe beginnings of modern literary research in Lithuania are closely tied with the rise of the new generation of the catholic intelligentsia at the turn of the 19th century. A number of them studied in catholic universities at Fribourg (Swizerland), Luvain and Rome. Preeminently from this circle was recruited the academic staff for the Faculty of Philosophy and Teology of Lithuanian (later Vytautas Magnus) university in Kaunas. The theoretical creeds of the professors for literature of this faculty were allied with the "synthetic" method of Fribourgian professor F. de Munnynck (Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Eretas), with the Stil- und Formgeschichte of Fritz Strich,Oscar Walzel and Heinrich Wolfflin (Juozas Ambrazevičius) and with the "integralistic" trend of French literary study of that day (JonasGrinius). Works of these scholars were published in different periodicals and publishing houses than those of professors of the Faculty of Humanities; the audience of them were intellectuals of Lithuanian renoveau calholique of 1920ties and 1930ties. This tradition found its prolongation in the intellectual life of post-war Lithuanian exile (Lithuanian Roman Catholic Academy of Arts and Sciences) and, through hits survivors and former students, in the "not-exposed" developments of literary thought in Soviet Lithuania (reception of phenomenology and hermeneutics). [text from author]
