Intelektinės nuosavybės politika aukštojoje mokykloje: kūrybinių darbų autorizavimo principai

LTNaujos informacinės ir komunikacinės technologijos akademinei bendruomenei atveria ne tik naujas žinių kūrybos galimybes, bet ir meta naujus iššūkius, susijusius su intelektinės nuosavybės santykiais. Edukacinės paskirties kūrinius vis dažniau rengia ne vienas dėstytojas, o autorių kolektyvai, jie tampa ne tik rengėjais, bet ir leidėjais, autorių kolektyvai suburiami ne iš vienos, o iš kelių institucijų, darbui lėšų skiria ne viena, o keletas institucijų. Dėl to neišvengiamai kyla klausimas, kokiais principais vadovaujantis aukštojoje mokykloje turėtų būti pasidalijama autorių teisėmis, siekiant skatinti mokslininkų ir dėstytojų kūrybinę iniciatyvą, išsaugoti platų žinių prieinamumą. Straipsnyje atskleidžiama idėjų, susijusių su intelektinės nuosavybės politikos plėtojimo aukštojoje mokykloje procesais ir mokslinių kūrinių autorizavimo pagrindais, sistema. Remiantis tarptautine patirtimi ir Lietuvos Respublikos teisiniais aktais straipsnyje apžvelgiamos intelektinės nuosavybės politikos aukštojoje mokykloje plėtojimo kryptys, aptariami kūrinių autorizavimo akademiniai ir teisiniai pagrindai, išryškinamas jų problemiškumas, atskleidžiami teisiniai kūrinių autorizavimo modeliai, apžvelgiami monokūrybinių ir multikūrybinių mokslinių (ypač edukacinės paskirties) kūrinių autorizavimo aukštojoje mokykloje konkretūs atvejai. Baigiant atskleidžiami analizės rezultatai – mokslinių, ypač edukacinės paskirties, kūrinių autorizavimo principai.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Autorių teisė; Autorių teisės; Intelektinė nuosavybė; Copyright; Copyright law; Higher education; Intellectual property.

ENNew information and communication technologies give to the academic society not only new possibilities for knowledge creation but also present new challenges related to the relationship of intellectual property. Works of educational purposes are often compiled not by one teacher but a group of teachers and they become not only compilers but also publishers. Groups of authors are collected not from one but from several educational institutions and funds are allocated not by one but by several institutions. Therefore, one inevitably poses a question on what terms high education institution should distribute the copyright in order to encourage creative initiative of scientists and teachers and to preserve high availability of knowledge. The article describes ideas related to the system of processes of development of intellectual property policy at high education institutions and authorisation of scientific works. On the grounds of international experience and the legislation of the Republic of Lithuania this article analyses directions of the development of intellectual property policy in high educational institutions, academic and legal grounds for the authorisation of scientific works, emphasises their problems, reveals legal authorisation models, discuses cases of authorisation of scientific works (speciality for educational purposes) of one and several authors in the high education institutions. The article is concluded with the results of the analysis – authorisation principles of scientific (especially educational) works.