Mirties bausmė: tarp teisės bausti ir egzistencinio rūpesčio
LTStraipsnyje aptariamos mirties bausmės panaikinimo Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo peripetijos. Jos nagrinėjamos plačiame kultūriniame istoriniame kontekste. Pastebima, kad aptariant mirties bausmės klausimą susiduria teologinės, etinės ir politinės nuostatos. Teigiama, kad mirties bausmės panaikinimo istorija dažniausiai suprantama kaip valdžios galios perkėlimo išdava. Pateikiama mirties bausmės taikymo istorija. Atkreipiamas dėmesys į paradoksą, kad yra pasitaikę, kai viešos mirties bausmės vykdymo būdavo atsisakoma siekiant valstybėje įvesti daugiau tvarkos. Pabrėžiama, jog istorinis požiūris leidžia teigti, kad pilietinė valstybė šiuo metu negyvena egzistencinės grėsmės sąlygomis, todėl piliečių saugumą galėdama užtikrinti kitomis priemonėmis, nesinaudoja savo teise bei nesiima atsakomybės atimti iš savo piliečių gyvybės. Plačiai analizuojami filosofo I. Kanto etiniai - teisiniai argumentai aptariamu klausimu. Konstatuojama, kad krikščioniškame pasaulyje mirties bausmė yra išlikusi tose šalyse, kur ji įtvirtinta gilios teisminės bei pasaulėžiūrinės tradicijos. Autorės teigimu, mažoms šalims, nesugebėjusioms ir neturėjusioms sąlygų tokias tradicijas suformuoti, mirties bausmės klausimu tenka daryti politinius sprendimus, tiesiogiai nekylančius iš visuomenės nuomonės bei neišvengiamai iššaukiančius bei iššauksiančius neigiamų vertinimų. Reziumuojama, kad Lietuvoje sava tradicija nepagrįsta politinė kokybė kaip broką išryškina jos neatitinkančią visuomenės istorinę, teisinę ir egzistencinę patirtį.Reikšminiai žodžiai: Egzistencinė baimė; Filosofija; Mirties bausmė; Naujieji amžiai; Pilietinė visuomenė; Teisė; Valdžios galia; Capital sentece; Civil society; Death penalty; Egzistential fear; Law; New ages; Philosophy; Power of authority.
ENThe article discusses the twists in the abolishment of death penalty in Lithuania after the restoration of independence. They are analysed in a wider cultural and historical context. The author notes that when discussing the issue of death penalty, theological, ethical and political attitudes collide. He claims that the history of abolishment of death penalty is usually perceived as an outcome of the transposition of authorities’ power. The history of application of death penalty is presented. The author draws the reader’s attention to the cases of paradoxical refusal of death penalty seeking to ensure more order in the state. The article emphasises that the historical attitude allows claiming that the current civil state does not face any threats, therefore, it does not exercise its right to take lives from its citizens, and applies other means aimed at ensuring their safety. I. Kant’s ethical and legal arguments on the issue are extensively analysed in the article. The author states that death penalty has remained in those states of the Christian world, where it was anchored by old legal and worldview traditions. The author claims that small states, which did not manage and had no possibility of formation of such traditions, are forced to make political decisions with regard to death penalty, and these decisions do not directly stem from public opinion and inevitably provoke negative attitudes. The author concludes that the Lithuanian political quality, which is not based on its own traditions, emphasises the inappropriate historical, legal and existential experience of its society.
