Lietuvos žydų turto restitucija: istorijos naratyvų problema (1990-2011 metais)

LTVienas kraupiausių XX a. Lietuvos istorijos puslapių – fizinis Lietuvos žydų tautinės mažumos sunaikinimas nacių Vokietijos okupacijos metais. Tarptautinės žydų organizacijos Rytų ir Centrinės Europos šalyse, išsivadavusiose iš komunizmo, tų šalių žydų bendruomenės palaipsniui kėlė ne tik Holokausto istorijos, moralinės atsakomybės, bet ir materialinės žalos atlyginimo vietos žydams klausimus. Šiandien politikams reikia priimti iššūkį – Lietuva negali ignoruoti žydų piliečių indėlio į Lietuvos gyvenimą, jų tragedijos karo metais, privalo galvoti apie istorinio teisingumo atkūrimą. Šio tyrimo objektas – konkrečių Lietuvos istorijos politikos trukdžių žydų klausimu identifikavimas, istorijos naratyvų sankirtos, susikirtimai. Tikslas –atskleisti, su kokiomis problemomis susidūrė įvairios Lietuvos vyriausybės nuo nepriklausomybės atkūrimo ir 2003–2011 m. spręsdamos istorinio teisingumo klausimus (visų pirma, Lietuvos žydų religinių bendrijų turto grąžinimo, kultūros objektų restitucijos), identifikuoti ir aptarti tas aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip trukdė nepriklausomos Lietuvos vyriausybėms narplioti sudėtingus Holokausto padarinių klausimus, pasekti restitucijos / kompensacijos įstatymo priėmimo eigą pirmuoju nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečiu. Politinė Lietuvos valstybės valia, jos pozityvi pozicija nukentėjusių savo piliečių atžvilgiu teisės dokumentuose išsakyta aiškiai, gerai suvokiant bendros istorijos ir Holokausto paveiktus lietuvių ir žydų dabarties, kartu ir ateities santykius, tačiau ar tos valios pakako, o jei ne – kodėl jos stigo?.Reikšminiai žodžiai: Atminties kultūra; Diplomatija; Holokaustas; Lietuvių ir žydų santykiai; Lietuvos žydai; Naratyvų konfliktas; Totalitarizmas; Turtas; Žydai; Žydų bendruomenė; Žydų nuosavybės konfiskavimas; Žydų pasaulietinės organizacijos; Žydų religinės organizacijos; Žydų turto grąžinimas; Conflict of Narratives; Culture of Memory; Diplomacy; Expropriation of jewish property; Holocaust; Jew Lay Organisations; Jew Religion Organisations; Jewish and lithuanian relations; Jewish communities; Jewish property restitution; Jews; Lithuanian jews; Property; Totalitarianism.

ENOne of the most horrific pages in Lithuania’s history of the 20th c. is the physical destruction of the Lithuanian Jewish national minority during the occupation by Nazi Germany. International Jewish organisations and Jewish communities in post-Communist Eastern and Central European countries gradually raised the issues of both Holocaust history and moral responsibility and compensation for material damage to local Jews. Today politicians are facing the challenge that Lithuania cannot ignore the contribution made by Jews to Lithuania’s life and their tragedy during war, and they must consider restitution of historical justice. The object of the study is the identification of the specific political hindrances of Lithuania’s history with regard to the issue of Jews, and the collisions of historical narrative. The aim is to reveal the problems that were experienced by various Lithuanian governments since the restoration of independence and in 2003–2011 while solving the issues of historical justice (primarily, restitution of property of the religious communities of Lithuanian Jews and restitution of cultural objects); to identify and discuss those circumstances that prevented the governments of independent Lithuania from solving the complicated issues of Holocaust consequences; to trace the course of adoption of the law on restitution/compensation during the first decade of independent Lithuania. The political will of the State of Lithuania and its positive position with regard to the aggrieved citizens is expressly stated in legal documents, well understanding the present and future relationships between Lithuanians and Jews affected by common history and Holocaust. However, the question arises: Was that will sufficient? If not, why was it lacking?.

• 1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo pro blemos / Dainius Noreika. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 144-178.
• State, nation, and the national flag in Post-Soviet Lithuania: legitimating identities of the state in institutional and social discourses / Eglė Kesylytė-Alliks. Nationalities papers. 2019, Vol. 47, no. 3, p. 445-460.