LTStraipsnyje aptariamos ir analizuojamos Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos įtraukimo į atmintinų dienų įstatymą aplinkybės. Išsamiai išnagrinėjamas kilęs politinis ginčas dėl pastarosios iniciatyvos ir ieškoma atsakymo, kodėl šios dienos paskelbimas atmintina data tapo politine problema. Pasirinktas tyrimo būdas – faktografinis įvykių eigos pasakojimas ir analizavimas. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, jog Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas formuoja valstybės istorijos politiką, veikia kolektyvinę atmintį ir tautos tapatybę, todėl kai kurių istorinių datų, o tarp jų – ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos – įprasminimas tampa politinėmis dilemomis bei išbandymais įstatymų kūrėjams, visuomenininkams ir profesionaliems istorikams. Šios datos įtraukimas buvo svarbus įvairiapusiškai plėtojant LDK idėją ir pasitelkiant ją vidaus bei užsienio politikos tikslams – glaudesniam bendradarbiavimui su Lenkija, Rusijos įtakos regione mažinimui. Tačiau tokios vizijos buvo suvoktos ir kaip nacionalinių interesų išdavystė, paminanti Lietuvos valstybingumo faktą. Diskusijos atskleidė, jog moderniosios tautinės valstybės ir LDK laikų politinės tautos idėjos ryškiai skiriasi ir iš esmės nėra suderinamos tarpusavyje. Teigiama, jog nors įstatyme įtvirtinta minėtos datos samprata liudija rastus kompromisus, tačiau jie nėra stabilūs ir pasikeitus politinėms aplinkybėms, pvz. imant prastėti santykiams su Lenkija, Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos minėjimo svarba ir reikšmė galėtų pakisti.Reikšminiai žodžiai: Alfredas Bumblauskas; Atmintinos datos (dienos); Atmintinos diena; Emanuelis Zingeris; Gegužės 3 dienos konstitucija; Gegužės 3-iosios konstitucija (1791 metų); Lietuvos Respublikos Seimas; Alfredas Bumblauskas; Constitution of May 3, 1791; Egidijus Klumbys; Emanuelis Zingeris; Memorable dates (days); Red-letter day; The Constitution of May 3; The Seimas of the Lithuanian Republic.