Diskusijos dėl sovietinio paveldo - reikalavimas atlyginti okupacijos žalą Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje

LTStraipsnyje analizuojama, kokią Lietuvos vidaus ir užsienio politiką formuoja istorinė atmintis, susijusi su sovietinės okupacijos aplinkybėmis ir pasekmėmis Lietuvai. Tyrimas atskleidžia, kad politikams aktualizuojant okupacijos ir okupacijos žalos atlyginimo klausimą ir tautine istorijos samprata pagrįstą sovietmečio interpretaciją legitimuojamas nepriklausomos Lietuvos valstybės ir tautos tapatybės idealas. Okupacijos žalos atlyginimo siekis siejamas su Lietuvos suverenumo ir valstybingumo įtvirtinimu – tik nepriklausoma ir savarankiška šalis gali siekti istorinio teisingumo. Politikai okupacijos pripažinimo ir žalos atlyginimo problemą spręsdami pagal tautinę istorijos sampratą formuoja Lietuvos kaip sovietinės okupacijos traumuotos ir vis dar skriaudžiamos aukos tapatybę, tautinę tapatybę apibūdina vien per priešstatą su sovietiniu laikotarpiu ir šių laikų Rusija. Nors sovietmečio aktualizavimas formaliai įtvirtinant Lietuvos reikalavimus Rusijai pripažinti okupaciją ir atlyginti okupacijos žalą leidžia manyti, kad minėtas laikotarpis gali tapti svarbia istorinės atminties dalimi, kartu tuo abejoti verčia politinio elito ir/ ar visuomenės skirtingas požiūris į okupacijos žalos atlyginimą, politinės valios ir formaliai įtvirtintų įpareigojimų spręsti okupacijos žalos atlyginimo klausimą nevykdymas. Okupacijos žalos atlyginimo sprendimas kuria įtampą Lietuvos ir Rusijos santykiuose: Lietuvai vadovaujantis tautine istorine samprata istoriniai argumentai bus svarbūs, kol nebus išspręstas šis klausimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos-Rusijos santykiai; Okupacija; Okupacijos žala; Sovietmetis; Sovietmečio atmintis; Sovietų okupacijos žalos atlyginimas; Žala; Atlyginimas; Compensation of soviet occupation harm; Damages; Lithuanian-Russian relations; Occupation; Occupation damages; Soviet Memory; Soviet occupation; Soviet regime.

ENThe article analyses the Lithuanian domestic and foreign policy being shaped by historical memory in relation to the circumstances of the Soviet occupation and its consequences for Lithuania. The study reveals that as politicians bring into focus the issue of the occupation and compensation of the damage for the occupation and the interpretation of the Soviet period based on the national concept of history, the ideal of the independent state of Lithuania and national identity is legitimised. The drive for compensation of the damage of the occupation is associated with the consolidation of the Lithuanian sovereignty and statehood because only an independent and autonomous country can strive for historical justice. Solving the problem of the recognition of the occupation and compensation of the damage according to the concept of national history, politicians form an identity of Lithuania as that of a victim injured by the Soviet occupation and still being tortured, and national identity is characterised merely by confrontation with the Soviet period and contemporary Russia. Although bringing into focus the Soviet period by formally entrenching Lithuania’s requirements to Russia to acknowledge the occupation and to compensate the damage suggests that the aforementioned period may become an important part of the historical memory and; at the same time, different attitudes of the political elite and/or the society towards the compensation of the damage for the occupation, failure to exercise political will and formally entrenched commitments to solve the issue of the compensation of the damage for the occupation allows doubting it. The resolution of the issue on the compensation of the damage for the occupation causes tension in Lithuanian-Russian relations: as Lithuania follows the national historical concept, historical arguments will be important until this issue is resolved.