LTStraipsnyje keliami du tikslai. Pirma, atskleisti, kaip politikai, kol jie veikia kaip politikai, patiria istoriją, ir paaiškinti, kodėl istorijos sampratų analizė leidžia ką nors pasakyti apie valstybės prasmės suvokimą. Antra, nagrinėjant politikų istorijos sampratas, atsakyti į klausimą, kaip politikai sprendžia Lietuvos valstybės prasmės ir esmės problemą. Koks ryšys sieja politiką ir istoriją? Kaip istorinė sąvivoka veikia politinę savivoką? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus straipsnyje nagrinėjama giluminių interviu su grupe Lietuvos politikų medžiaga. Remiamasi prielaida, kad politinis veiksmas kyla iš konkretaus valstybės esmės ir prasmės suvokimo, o šis atsiskleidžia nagrinėjant politikų Lietuvos istorijos sampratas. Straipsnyje parodoma, kokios pamatinės diskusinės ašys leidžia išrūšiuoti politikų atsakymus į klausimą, kokia yra Lietuvos valstybės raison d‘etre, o taip pat atskleidžiama, kuo politiko kaip valstybininko santykis su istorija skiriasi nuo politiko kaip atstovo santykio su istorija. Dvi idėjos – tautos valstybės ir valstybės tautos – apibrėžia mąstymo apie valstybę ir istorijos sampratų klasifikavimo išeities taškus. Vienas postuluoja valstybę kaip tam tikro etnoso politinę išraišką, pirmenybę teikdamas XX a. pr. to etnoso, t. y. lietuvių, sukurtai valstybei. Kitas sprendimo būdas – pirmenybę teikti savo tautą kuriančiai valstybei, t. y. amžiams bėgant tai žlugusiai, tai iškilusiai valstybei. Atlikti interviu su politikais leidžia papildyti šią klasifikaciją ir nustatyti pamatinius skirtingas valstybės tikslų sampratas apibrėžiančius postulatus.Reikšminiai žodžiai: Istorijos suvokimas; Istorinė atmintis; Istorinė sąmonė; Politikos istorizavimas; Tauta; Valstybė; Historical Memory; Historical consciousness; Historical perception; Historization of Politics; History perception; Nation; State.
ENThe article has two goals. First, it aims to reveal the way politicians, when they act as politicians, experience history, and to explain why the analysis of concepts of history enables statement about the perception of the meaning of state. Second, by analysing concepts of politicians’ histories, it aims to answer the question as to how politicians deal with the problem of the meaning and essence of the state of Lithuania. What is the link between politicians and historians? How does historical self-perception affect political self-perception? While seeking answers to these questions, the article analyses the results of interviews with Lithuanian politicians. The article is based on the assumption that political activities stem from the perception of meaning and essence of a specific state, which are revealed by analysing politicians’ perception of the history of Lithuania. The article demonstrates the fundamental axes of discussions allowing classifying politicians’ answers to the question of raison d’etre of the state of Lithuania, thus revealing the way the relations of a politician as a statesman with history differs from the relations of a politician as a representative with history. Two ideas – the national state and the nation of the state – define the starting points of the thought about the state and classification of historical concepts. One illustrates the state as a political expression of a certain ethnos. The other way of solution is to give priority to the state creating its nation. The performed interviews with politicians allow supplementing this classification and defining the fundamental postulates defining different concepts of goals of the state.