Tautinė valstybė, o ne kunigaikštystė

LTLietuvos valstybės istorijos politika šiandien susiduria su nauja problema, atsirandančia dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos sugrįžimo į politinių diskusijų areną. Tarpukario metais taip pat buvo remiamasi nuorodomis į LDK istoriją, tačiau pastaroji nebuvo suprantama kaip svarbus politinių diskusijų argumentas. Šiandien susiduriame su nauja situacija, kai LDK pasirodo ne tik kaip istorinės, bet ir kaip politinės savivokos argumentas. Integracija į Europos Sąjungą (ES), globalizacija, daugiakultūriškumas ir tautinės valstybės vaidmens pasikeitimai feodalinės valstybės istoriją sugrąžino į politinių diskusijų areną. LDK šiandien pristatoma kaip ES prototipas, o modernioji tautinė valstybė suvokiama kaip atgyvenęs ir kritikos vertas dalykas. Formuojasi dvi skirtingos – besižavinčiųjų LDK eurooptimistų ir valstybės tautinę idėją ginančių euroskeptikų – stovyklos. Ir vieni, ir kiti supranta, kad tai dvi skirtingos lietuvių tautos istorijos dalys, tačiau pats diskusijos tarp jų atsiradimas yra reikšmingų istorinio ir politinio mąstymo permainų požymis. Pasikeitusios Lietuvos valstybės politinio gyvenimo aplinkybės keičia požiūrį į istoriją, tačiau susižavėjimas LDK istorija neturėtų užtemdyti fakto, kad dabartinė Lietuvos valstybė yra XIX a. tautinio atgimimo epochos idealų tęsinys, tai tautinė valstybė, kuri savo politine struktūra neturi nieko bendra su feodaline LDK imperija. LDK istorijos žavesys neturi užstoti tautinės valstybės idealų, kurie susiję su demokratijos, piliečių laisvės, lygybės, savivaldos ir solidarumo principais.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Nacionalizmas; Tautinis atgimimas; Tautinis identitetas; Tautinė savimonė; Tautinė valstybė; Vyskupas Motiejus Valančius; Bishop Motiejus Valančius; Nation-state; National consciousness; National identity; National revival; National state; Nationalism; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENThe policy of the history of the state of Lithuania currently faces a new problem stemming from the return of history of the Grand Duchy of Lithuania to the arena of political discussions. During the interwar period, the history of the Grand Duchy of Lithuania was often referred to, however, the latter was not perceived as an important argument for political discussions. At present, we face a new situation, when the Grand Duchy of Lithuania is perceived not only as the argument of historical self-perception, but also of political self-perception. At present, the Grand Duchy of Lithuania is presented as the EU prototype, whereas, the modern national state is perceived as an obsolete subject worth of critics. Two separate camps are emerging: Euro optimists admiring the Grand Duchy of Lithuania and Euro sceptics defending the national idea of the state. The both understand that these are two separate parts of the history of the Lithuanian nation, however, the fact of that such discussions have emerged evidences that the time of significant changes in historical and political thinking has come. Changes in the circumstances of the political life of the state of Lithuania change the attitudes towards history; however, the admiration of the history of the Grand Duchy of Lithuania should not overshadow the fact that the modern state of Lithuania is the continuation of the epoch of national revival of the 19th century. It is a national state, the political structure of which has nothing in common with the feudal empire of the Grand Duchy of Lithuania. The admiration of the history of the Grand Duchy of Lithuania should not overshadow the state’s ideals related to principles of democracy, citizens’ freedoms, equality, self-governance and solidarity.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History