Istorikai apie senąją lietuvių religiją ir mitologiją : tyrimų kritika ir atsinaujinimo viltis
LTRašant Lietuvos istorijos sintezes, susiklostė tradicija vieną skyrių skirti senajai lietuvių religijai. Tai keista tradicija, turint omenyje istorijos ir religijos mokslų skirtumus. Sintezėse aprašoma tai, dėl ko dauguma tyrinėtojų daugiau ar mažiau sutaria, stengiamasi neliesti probleminių ar mažai ištirtų klausimų. Kiekviena „Lietuvos istorija“ yra tarsi tyrinėjimų kvintesencija. Tad ir rašydami apie religiją, istorijos sintezuotojai išdėsto neginčijamus dalykus. Tačiau tai, dėl ko rašydami apie religiją sutaria istorikai, neretai bet kurį mitologą, religijotyrininką ar kitą religijų specialistą gali įvaryti į neviltį. Problema tampa dar opesnė prisiminus, kad istorikų rašytas Lietuvos istorijas skaito kur kas daugiau žmonių nei, pavyzdžiui, specializuotą lektūrą religine tematika. Kitaip tariant, dauguma lietuvių apie senąją religiją sužino būtent iš šių knygų ir nekvestionuodami priima jose esančią informaciją. Trumpame, dažniausiai kelis puslapius užimančiame skyrelyje, stengiamasi glaustai atskleisti senosios lietuvių religijos esmę. Taigi rašinyje keliamas klausimas – ar verta rašyti apie tai, dėl ko nėra istorikai nei suinteresuoti, nei teoriškai angažuoti. Istorikų atmestinas požiūris į religinius dalykus akivaizdus. Nors ir įprasta, tačiau skyrius apie religiją „Lietuvos istorijoje“ atrodo taip pat keistai, kaip, tarkim, skyrius apie Lietuvos istoriją atrodytų „Senovės baltų pasaulėžiūroje“.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Istorija; Istorijos mikslas; Istoriografija; Literatūra; Mitologija; Mokslas; Mokslininkai; Pagonybė; Religija; Religijotyra; Senovės baltų dievai; Balts; Historical science; Historiography; History; Literature; Lithuania; Mythology; Paganism; Religion; Religious studies; Science; Scientist; The ancient Baltic gods.
ENThere is a tradition to dedicate one section to the ancient Lithuanian religion when writing syntheses of the history of Lithuania. It is a strange tradition bearing in mind the differences between the sciences of history and religion. Syntheses usually describe things more or less agreed upon by the majority of researchers. They try to avoid problematic and barely studied themes. Each “History of Lithuania” is as if a quintessence of research. Therefore, when writing about religion, historians discuss indisputable facts. However, the facts agreed upon by historians writing about religion often drive scientists researching mythology, religion or other specialists of religion to despair. The problem becomes even more burning bearing in mind that histories of Lithuania written by historians have a wider audience than that of works dedicated to specialised religious topics. In other words, the majority of Lithuanians receive information about religion from books on history and accept this information without any doubt or question. These books dedicate short sections for brief description of the essence of the Lithuanian religion. Therefore, this essay raises a question as to whether it is worthwhile to write about the theme historians are not interested in. Historians’ perfunctory attitude towards religious themes is obvious. Although it is commonly included in history books, the inclusion of a section about religion in “The History of Lithuania” looks as strange as a section of the history of Lithuania would look if it was included into a book on worldviews and beliefs of the ancient Balts.
- Lietuvių mitologijos interpretacija istorikų darbuose : mokslinis monologas / Daiva Vaitkevičienė. Kultūros barai. 2002, Nr. 4, p. 72-81.
- Prie Lietuvos valstybės susidarymo klausimo sugrįžtant: laidojimo papročių aspektas / Gediminas Petrauskas. Res humanitariae. 2015, t. 17, p. 114-136.
