Didžioji Prancūzijos revoliucija ir sąmokslo teorija (skaitant vieną seną knygą...)

LTStraipsnyje analizuojama prancūzų publicisto abato Ogiusteno de Bariuelio (Barruel (1741-1825) XVIII a. išleistas keturių tomų veikalas, kuriame jis vysto teoriją, jog Didžioji Prancūzijos revoliucija buvo filosofų ir masonų sąmokslo realizacija. Šis veikalas savo laikais sulaukė nemažo atgarsio bei vertimų, tarp jų ir į lenkų kalbą. Vilniaus universiteto Mokslinėje bibliotekoje saugomas visų keturių jo tomų vertimas į lenkų k. su plačiu vertėjo Šv. Pranciškaus refulos Reformatų ordino vienuolio Karolio Surovieckio (Surowiecki) įvadu, komentarais ir intarpais. Išskiriami reikšmingiausi O. de Bariuelio teiginiai, sudarantys šios sąmokslo teorijos šerdį: jakobinų sekta yra sąjunga, arba susivienijimas iš trijų sektų. Pirmoji - tai žmonės, pasivadinę filosofais, kurie daug metų iki Prancūzijos revoliucijos „susimokė prieš Dievą ir visą Krikščionybę". Antroji buvo šioje „netikėjimo sofistų" sektoje susiformavusi „maišto sofistų" sekta, kuri siekė sunaikinti Kristaus altorius ir visų monarchų sostus. Šių dviejų siekių sujungimas buvo svarbiausia masonų ložių paslaptis. Pasak O. De Bariuelio, iš masonų sektos išsiskyrė „anarchijos sofistai" - iliuminatų ložės, susimokiusios prieš visas religijas ir prieš bet kokią valdžią. Šių sektų susivienijimas esą tapo pagrindu kurtis jakobinų klubams. Pažymima, kad nei knygos autorius, nei vertėjas neminėjo žydų ir jų dalyvavimo masonų veikloje, kas liudija, jog žydų vaidmuo ir vienur, ir kitur buvo minimalus arba jie visai nepasireiškė, o derinys: žydai ir masonai tada atrodė absurdiškas.Reikšminiai žodžiai: 1794 m. sukilimas; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Didžioji Prancūzijos revoliucija; Masonai; Ogiustenas de Bariuelis; Prancūzijos revoliucija; Žozefas de Mestras; Commonwelth of Two Nations; Freemasons; Grand revolution of France; Ogiustenas de Bariuelis; Rebellion of 1794; The French Revolution; Žozefas de Mestras.

ENThe article analyses a four volume work published in the 18th century by a French publicist Abbat Augustin Barruel (Barruel (1741-1825)), in which he develops a theory that the Great French Revolution was a realization of the plot of philosophers and Freemasons. During its time, this work received a strong response and was also translated, including translation into Polish language. The translation of all four volumes into Polish with a lengthy introduction, comments and additions from a monk of the Order of Reformers Karolis Surowiecki, who follows the standards of St Francis, is stored at the Scientific Library of Vilnius University. The most significant statements of Barruel that make up the core of this conspiracy theory are distinguished: the Jacobin sect is a union or a combination of three sects. The first was the people who call themselves philosophers who, many years before the French Revolution, "conspired against God and all Christianity". The second was the sect of "sophists of rebellion" that formed in this sect of "sophists of disbelief" and sought to destroy the altars of Christ and the thrones of all monarchs. The combination of these two aspirations was the most important mystery of Masonic lodges. According to Barruel, the "sophists of anarchy" were different from everyone else in the sects of Freemasons. They were Illuminati lodges that conspired against all religions and against any power. The unification of these sects might have become the basis for the creation of Jokobin clubs. It is noted that neither the author of the book nor the translator mentioned the Jews and their participation in the activities of the Freemasons, which testifies that the role of the Jews was minimal or non-existent, and the combination of the Jews and Freemasons seemed absurd even then.