1446 and all that

LTKai 1447 m. Lenkijos karaliumi tapo didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras, buvo įgyvendinta Jogailos svajonė. Jis norėjo, kad LDK ir Lenkijos karalystę valdytų vienas ir tas pats gediminaitis – jogailaitis. Kaip Mažlenkių diduomenė reagavo į Kazimiero išrinkimą lenkų karaliumi, puikiai atsispindi Jono Dlugošo kronikoje. Toks pat požiūris yra vyraujantis XIX a. bei XX a. lenkų moksle, kada norima padidinti vienos lenkų politinės bendruomenės įtaką, o tuo pačiu sumažinti vieno lietuvių kunigaikščio svarbą. Taip istorikai ignoruoja jogailaičius, bet ir paniekina politines jėgas, kurios veikė Lenkijos karūnos žemėse. Labai išsamus to meto aprašymas yra 1897 m. publikuotas Anatolio Lewickio straipsnyje. Šio autoriaus straipsnio pagrindu iškeltą problemą tyrinėjo L. Kolankowskis ir O. Haleckis. Taip pat publikacijoje yra aptariama B. Dundulio monografijoje ,,Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a. (1968 ir 1993 m.)“, bet jau lietuvių akimis, parašyta versija. Parašytos publikacijos tikslas patikrinti, ar Lewickio 1446 metų dokumentas tikrai yra tų metų ,,unijos aktas“. Nemažai istorikų laikosi nuomonės, kad yra svarbiau išsiaiškinti, ar buvo įgyvendinti šio dokumento ketinimai, o ne aiškintis, kada buvo datuotas dokumentas. Dokumento tikslinimą galima paaiškinti tuo, kad taip buvo tenkinamas XIX a. mokslo poreikis surasti teisinį aktą, kuris pagrįstų kiekvieną politinį pokytį. Analizuojant 1445–1447 m. karaliaus rinkimo bei karūnavimo įvykius, galima pastebėti lenkų, Vokiečių ordino ir Vilniaus ponijos silpnumą. Jį savo tikslams išnaudojo Kazimieras su giminaičiais.Reikšminiai žodžiai: Didikai ir magnatai; Kazimieras; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Istorija; Istorija (XV a.); Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Kunigaikščiai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Mazovijos kunigaikštystė; Politika; Sutartys; Vilnius; Duchy of Mazovia; Duke; Grand Duke Casimir; History; History (XV c.); Jagiellonian; Lithuania; Muscovy; Noblemans; Pacts; Politics; The Great Duchy of Lithuania; Vilnius.

ENWhen the Great Duke of Lithuania Casimir became a King of Poland in 1447, the dream of Jogaila came true. He always wanted that the Grand Duchy of Lithuania (LDK) and the Kingdom of Poland were governed by a single representative of Gediminids-Jagiellonian dynasty. The reaction of Mazovian noblemen to Casimir’s election to the King of Poland was well reflected in Jan Dlugosz chronicle. The same attitude prevails in the polish science of the 19th-20th centuries, with a desire to increase influence of one Polish political community, and at the same time to decrease the importance of one Lithuanian Duke. This way, historians ignore Jagiellonians and also scorn political powers which were active in the lands of the Polish Crown. A very comprehensive description of the then situation is in the article of Anatolij Lewicki, published in 1897. L. Kolankowski and O. Halecki analysed a problem raised on the bases of the article of the mentioned author. This publication also discusses the Lithuanian version of B. Dundulis monograph “Lithuanian fight for state autonomy in the 15th c. (in 1968 and 1993)”. The aim of this publication is to verify whether Lewicki’s document of 1446 truly is the “union pact” of the time. Many historians believe that it is more important to figure out whether the intentions of this document were implemented rather than the exact date of the document. The specification of the document could be explained by the fact that it was the satisfaction of the need of science of the 19th c. to find legislative document to base every political change. Analysing the 1445-1447 events of election and crowning, the weakness of Poles, Teutonic Knights and Vilnius nobility could be noticed. This weakness was used by Casimir and his relatives for their purposes.