Rusų okupacinė valdžia Vilniuje 1655-1661 m.

LTŠiame darbe pristatomi rusų okupacinės valdžios veiksmai Vilniuje 1655–1661 metais. 1654 m. pradėjusi karą prieš Abiejų Tautų Respubliką, Didžioji Maskvos Kunigaikštystė užgrobė didžiąją dalį baltarusiškų LDK žemių. Kariuomenei okupavus LDK sostinę Vilnių, caras miesto vaivada paskyrė kunigaikštį Michailą Šachovskojų, suteikdamas jam visus administracinės, teisinės ir karinės valdžios įgaliojimus. M. Šachovskojus pirmiausia privalėjo sugrąžinti išsibėgiojusius miestiečius ir juos kartu su apylinkių gyventojais prisaikdinti carui, tačiau tai buvo sunkus uždavinys. Maskvėnų valdžia mieste ir ypač jo apylinkėse jautėsi nejaukiai, nes visą laiką buvo puldinėjama. Imtis griežtų atsakomųjų veiksmų nesiryžta, bijant dar didesnės priešpriešos. Maskvėnų vaivadai rūpesčių kėlė ne tik nuolatinės apsiausties būklė bei bado pavojus, bet ir 1657 m. gegužę prasidėjusi maro epidemija. M. Šachovskojaus valdžia, nors turėjo didelius įgaliojimus, buvo suvaržyta nuolatinių privalomų ataskaitų (konsultacijų) carui ir karo realijų. Jis dėjo pastangas atgaivinti miestą, tačiau jam trukdė bendra nusiaubto krašto būklė, gyventojų baimė grįžti, kariuomenės savavaliavimas, centrinės valdžios pinigų politika, karo padėtis bei gyventojų priešinimasis. Antrasis ir paskutinysis to laikotarpio rusų okupacinės valdžios 1659 m. pab. paskirtas Vilniaus vaivada – miesto įgulos vadas Danila Myšeckis, visoje šalyje griūvant okupacinei valdžiai, norėdamas ją išlaikyti ėmėsi žiaurių represijų prieš gyventojus, bet šios laukiamų rezultatų nedavė, o tik pagreitino okupantų žlugimą.Reikšminiai žodžiai: Karas; M. Šachovskojus; Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Miestas; Miestiečiai; Okupacija; Vilniaus okupacija; Vilnius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; M. Shakhovskoy; Occupation army; Occupation of Vilnius; Principality of Moscow; Town people; Vilnius; War.

ENArticle introduces the acts of the Russian occupant authority in Vilnius, in 1655-61. After the war was declared against two states in 1654, the Grand Duchy of Moscow seized major part of the Belarussian territories of the Grand Duchy of Lithuania. Once the capital of the GDoL Vilnius was occupied by the army, the Tsar appointed Duke Mikhail Shakhovskoi as the City Voivode, granting all administrative, legal and military powers to him. First of all, M. Shakhovskoi had to bring the fled citizens back to the city and to put them together with the population of the environs under oath to the Tsar, but the task turned out to be hard to fulfil. Muscovites government in the city and especially in its environs could not settle because of repeated attacks. No strict actions were taken in response fearing even stronger opposition. Moscovite Voivode worried not only about the state of constant siege and danger of famine, but also about the plague epidemic outbreak in May 1657. M. Shakhovskoi's authority, despite holding huge powers, was constrained by regular mandatory reports (consulting) to the Tsar and war realities. He tried to revive the city, but his efforts were hindered by the state of the devastated land, population fearing to come back, the abuse of power by the army, monetary policy of the central authority, martial law and resistance of the population. The second and last Vilnius Voivode of that period appointed by the Russian occupant government in the end of 1659 was commander of the city crew Danila Myshecki, facing collapse of the occupant authority throughout the country, trying to sustain it, the commander exerted severe repressions against the population, which did not bring the anticipated results but rather accelerated the collapse of the occupants.

• Didžiųjų istorijos įvykių atspindžiai Mažesniųjų brolių konventualų memoriale: XVIII-XIX a. pradžia / Darius Baronas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė : personalijos, idėjos, refleksijos / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. P. 230-249.
• Economic structure and key partnerships of Vilnius Jews from the second half of the 17th century to the end of the 18th / Darius Sakalauskas. Scripta Judaica Cracoviensia. 2019, vol. 17, p. 51-67.
• LDK kariuomenės rotmistrų Mykolo Kazimiero Paco ir Kristupo Zigmanto Paco husarų vėliavos / Vidmantas Airini. Kauno istorijos metraštis. 2022, 20, p. 93-118.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667) / Antanas Tyla. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. 399 p.
• Lietuvos kultūros vertybių kelionės iki 1990 m : praradimai ir sugrįžimai / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : Versus aureus, [2006]. 141 p.
• Lietuvos sakralinė dailė, XI-XX a. pradžia. T. 4,Kn. 1, Auksakalystė, XIII-XX a.Kolekcijos / sudarytoja Jolita Liškevičienė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2006. 317 p.
• "Ruski czlowiek": Muscovites and Ruthenian identity in occupied Wilno, 1655-1661 / David Frick. Journal of Ukrainian studies. 2009, 34, p. 134-160.
• Sostinės Vilniaus apsaugos ir gynybos reglamentavimas nepaprastosios padėties sąlygomis XVI a. viduryje - XVII a / Antanas Tyla. Lietuvos istorijos metraštis. 2016, 2015/2, p. 33-48.
• Šnipiškių istorijos fragmentas: priemiesčio gyventojai žydai / Vytautas Jogėla. Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 6 / sudarytoja Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024. P. 87-116.
• Vilniaus miesto iždas 1647–1794 m. pajamų–išlaidų knygų duomenimis / Mindaugas Klovas. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2017/2, p. 77-104.