LTStraipsnyje analizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybės teisinis konfliktas dėl Žemaitijos priklausomybės 1414-1418 m. Ypač smarkiai bylos eigą paveikė Vengrijos karalius ir Šv. Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, buvęs tarptautiniu bylos arbitru ir siekęs savo politinių aspiracijų bei tikslų. Žemaitijos bylos svarstymo perkėlimas į Konstanco susirinkimą buvo didelė politinė Zigmanto sėkmė, nes dėl Vengrijos politinių ir Susirinkimo organizavimo problemų Žemaitijos klausimas nebuvo išspręstas 1412-1414 m. Tolesnė proceso eiga buvo neaiški. Kylantis Zigmanto autoritetas XV a. antrojo dešimtmečio viduryje skatino Lietuvą palaikyti gerus santykius su Zigmantu, kita vertus, Vokiečių ordino valstybė jautė vokiečių politinio elito moralinį palaikymą. Zigmantas liko arbitru 1414-1418 m., tačiau šis laikotarpis jam buvo labai įtemptas. Bažnytinės vienybės klausimas, Bažnyčios ir Šv. Romos imperijos reformos, erezijos klausimai, taikos išlaikymo Europoje problemos, turkų grėsmė ir t. t. – šie klausimai buvo labai svarbūs Zigmantui ir tiesiogiai veikė Žemaitijos bylos svarstymą Konstance. Atsižvelgiant į Zigmanto interesus ir bylos svarstymą, šį laikotarpį galima dalinti į tris dalis: 1414 m. pab. – 1415 m. vid.; 1415 m. vid. – 1417 m. pradžia; 1417 m. pradžia – 1418 m.Svarbiausias yra pirmasis laikotarpis, 1414 m. pab. – 1415 m. vid. Zigmantas labai domėjosi procesu, tačiau popiežiaus rinkimo ir imperijos problemos neleido labiau įsigilinti į procesą. Tuo metu Zigmantas pateikė keletą siūlymų, bet jie neturėjo realios reikšmės Lietuvos ir Vokiečių ordino konflikto sprendimui. Antrasis laikotarpis - 1415 m. vid. – 1417 m. pr. – vadintas „Taikos misijos“ laikotarpiu. Tuo metu Zigmantas lankėsi Aragone, Prancūzijoje ir Anglijoje. Natūralu, kad jis negalėjo skirti dėmesio Žemaitijos bylai. Svarbesni buvo taikos tarp Prancūzijos ir Anglijos bei Benedikto XIII nušalinimo klausimai. Procesas Konstance svarstytas, bet be realios Zigmanto įtakos. Grįžęs iš Prancūzijos į Konstancą Zigmantas bandė atnaujinti bylos svarstymą trečiuoju laikotarpiu, 1417 m. pr. – 1418 m., tačiau padėtis Konstance buvo pasikeitusi. Naujai išrinktas popiežius Martynas V siekė didinti popiežiaus autoritetą ir pradėjo konkuruoti su Zigmantu bei jo imperinėmis aspiracijomis. Martyno V ir Zigmanto Liuksemburgiečio kova komplikavo santykius tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino bei galutinai sustabdė Žemaitijos priklausomybės klausimo sprendimą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Jogaila; Konstancos bažnytinis susirinkimas; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Zigmundas Liuksemburgietis; Šventoji Romos imperija; Žemaitijos byla; Council of Constance; Holy Roman Empire; Jogaila; Sigismund of Luxemburg; Vytautas the Great.
ENArticle "Sigismund of Luxemburg and the Samogilian process at the Council of Constance (1414-1418)" focuses on the legal conflict between the Grand Principality of Lithuania and the Teutonic Order, concerning the question of dependency of Samogitia in 1414-1418, through the prism of political aspirations and aims of king of Hungary and Romans Sigismund of Luxemburg, who was an international arbiter of the process. The transference of hearing of the process to the Council of Constance, was the great political success for Sigismund, because of political problems in Hungary and the problems of organization of the Council prevented the solution of the question of dependency of Samogitia in 1412-1414. Further remaining of the process was indefinite. The growing authority of Sigismund in the middle of second decade of XV century stimulated Lithuania to maintain good relations with Sigismund, on the other hand, the Teutonic Order felt the moral support of German political elite. Sigismund remained the arbiter in 1414-1418. The period of 1414-1418 for Sigismund was very strained. The question of the Church unity (causa unionis), the reform of Church and the Holy Roman Empire (causa reformationis), the question of heresy (causa fidei), the question of peace in Europe, the menace of Turks etc. All these problems were very important for Sigismund and made direct influence to the hearing of the Samogitian process in Constance. We could divide this period in to three parts, according to the interest of Sigismund and the hearing in Constance: the end of 1414 - the middle of 1415; the middle of 1415 -the beginning of 1417; the beginning of 1417-1418.The first period - the end of 1414 - the middle of 1415 - is most important. Sigismund showed the biggest interest to the process, however, the questions of the pope election (causa unionis) and the problems of the empire, prevented the deeper understanding of the process. There were few suggestions of Sigismund at that time, but they had no real influence for solving conflict between Lithuania and the Teutonic Order. The second period - the middle of 1415 - the beginning of 1417 - was time of so called "Peace mission". At that time Sigismund visited Aragon, France and England. It was natural that Sigismund showed no interest to the Samogitian process. The question of peace between France and England, the resistance and the removal of antipope Benedict XIII were more important for him. The process was hearing in Constance, however without the real influence of Sigismund. Sigismund tried to renew the hearing of the case in the third period -the beginning of 1417-1418 - after returning to Constance from France, but the situation in Constance was changed. The new elected pope Martin V tried to reinforce the authority of the pops and started competition with Sigismund and his imperial aspirations. The competition between Martin V and Sigismund of Luxemburg complicated the relations of Lithuania and The Teutonic Order, and finally blocked solution of the question of dependency of Samogitia. [From the publication]