LTB. Sruogos estetinėse nuostatose ir pačioje lyrikoje išryškėja svarbiausi intuityvistinės mąstysenos principai: subjektyvizmas, iracionalizmas, estetizmas. Poetas ir kritikas pratęsia romantinę W. Shellingo, intuityvistines H. Bergsono ir B. Croce‘s koncepcijas. Intuityvizmo filosofija ypač paveikė B. Sruogos laiko ir erdvės pajautą. Nyčiškoji apoloniškumo – diosiniškumo priešprieša jo lyrikoje išryškėja kaip lyrinio subjekto pasaulėvoką ir eilėraščio poetiką organizuojantis principas. Simbolio sąvokos traktuotė rodo modernėjimo tendenciją B. Sruogos poetiniuose tekstuose. Šis akcentas nužymi ir minties judėjimą jo estetikoje nuo simbolistinio tikėjimo, kad meno tikslas – neapibrėžti, o reikšti, link transcendentinės realybės išreiškimo simboliais. Nors esama nemažai filosofinių ir estetinių bei tematinių bendrumų su rusų simbolistais, tačiau simboliai B. Sruogos lyrikoje nesudaro bendros filosofinės kategorijos, daugiau atspindi emocines būsenas. Tad jis artėja prie bergsoniškosios prancūzų simbolizmo lygties, savo lyrika ir estetika susisiekdamas su europiniu simbolizmu. Kartu per besikaitaliojantį simbolį poetas regi visumą. Šis matymo bruožas būdingas ontologiniam simbolio suvokimui. Simbolis poetui tampa nemirtingumo ir idealybės, pasaulio vaizdo jungimo pagal mitinį pirmavaizdį siekio priemone. Kartu tai ir kantiškasis subjektyvus sielos atsivėrimo vaisius, slepiantis savyje intuicijos kibirkštį. Būtent moderni ir kartu archaiška simbolio traktuotė B. Sruogos poeziją išveda iš maironiškosios tradicijos ir reprezentuoja modernėjančios lietuvių lyrikos paradigmą.Reikšminiai žodžiai: Europos ir Rusijos simbolizmas; Intuityvizmas; Poetinis simbolizmas; European and Russian symbolism; Intuitivism; Poetic symbolism.
ENThe aesthetic beliefs and the lyrics itself of B. Sruoga display the main principles of intuitivist mindset: subjectivism, irrationalism, aesthetism. The poet and critic continues the romantic concept of W. Shelling and the intuitivist one of H. Bergson and B. Croce. The philosophy of intuitivism has highly influenced B. Sruoga’s feeling of time and space. The Nietzsche’s contradiction of apolloness and dionysusness comes in his lyrics as a principle determining the outlook of the lyrical subject and the poetics of the poem. The approach to the concept of symbol demonstrates the tendency of modernisation in poetic texts of B. Sruoga. It also marks the movement of thought in his aesthetics from symbolistic belief that the purpose of art is to mean rather than to define, towards the expression of transcendental reality by symbols. Although philosophical, aesthetical and thematical commonalities with the Russian symbolists are rather numerous, symbols do not form a common philosophical category in B. Sruoga‘s lyrics. They reflect emotional states. Therefore, he is approaching the French symbolism of H. Bergson while keeping in touch with the European symbolism in his lyrics and aesthetics. The poet sees the whole through the changing symbol. The poet sees symbol as a means of connecting immortality and ideality, the image of the world according to a mythical prototype. It is also a subjective result of the opening spirit. Modern and archaic approach to symbols leads the poetry of B. Sruoga away from the Maironis’ tradition and represents the paradigm of the modernizing Lithuanian lyrics.