LTStraipsnyje akcentuojama, kad po Pirmojo pasaulinio karo atsirado didesnės galimybės panaudoti karo aviaciją kariniuose veiksmuose. Tam buvo skiriama nemažai lėšų, už kurias ekonomiškai ir militariškai stiprios valstybės didino ir tobulino karines oro pajėgas. Tai tuo pačiu skatino priešlėktuvinės gynybos kūrimą, kas buvo aktualu valstybėms, kariaujančioms vadinamą gynybinį karą. Priešlėktuvinės artilerijos daliniai buvo suformuoti Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose valstybėse. Priešlėktuvinės gynybos kūrimas buvo aktualus ir Lietuvos valstybei, nes ir pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis liko įtempti. Vis dar buvo išlikusi grėsmė iš lenkų, vokiečių ir rusų pusės. Tai lėmė, kad Lietuvoje buvo sukurta daug su gynyba susijusių planų. Straipsnyje nurodoma, jog didelis dėmesys buvo skirtas Lietuvos laikinajai sostinei Kaunui, kur buvo svarbios valstybės valdžios institucijos, kariniai objektai. Pabrėžiama, kad Kauno miesto apsauga svarbi buvo per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Straipsnyje nurodomas 1926–1923 m. laikotarpis, kada buvo sukurti svarbūs ir realūs gynybos planai, atskleidę to meto Lietuvos karininkų požiūrį ir sugebėjimą kurti efektyvią priešlėktuvinės gynybos sistemą. Parengti planai buvo svarbūs vėlesniam priešlėktuvinės gynybos sistemos įrengimui, tobulinimui Lietuvoje. Istoriografijoje atlikta labai mažai tyrimų, norint detaliau sužinoti apie Kauno ir visos Lietuvos gynybos ar kariuomenės mobilizacijos planus. Straipsnyje daugiausia remiamasi archyviniais dokumentais iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.Reikšminiai žodžiai: 1926-1928; Kariuomenės aprūpinimas; Karo planai; Kaunas; Lietuvos kariuomenė; Priešlėktuvinė gynyba; 1926-1928; Anti-aircraft defense; Anti-aircraft warfare; Army Supply; Kaunas; Lithuanian Army; War plans.
ENAfter the World War I, the relationships of Lithuania with its neighbours were tense. Since the main state institutions, the military command, the biggest artillery warehouses and important bridges were located in Kaunas, in 1926-1928 the creation of anti-aircraft defence plans was started. In 1926 Lithuanian army did not have any flak cannons that are most suitable for anti-aircraft defence. Therefore it was decided to use aviation, field artillery and heavy machine-guns instead. In 1926-1928 the most comprehensive plans for anti-aircraft defence of Kaunas city were presented by the Artillery commander and the commander of the 2th Military district. The plans contained the positions of field artillery, heavy machine-guns, and observatories. However, the implementation of the plan was complicated because of the lack of anti-aircraft projectiles, bipods, and tracing and aiming equipment. While the anti-aircraft defence plans were being prepared, Lithuanian aviation was the only force able to defend Kaunas city from enemy aviation raids. A better defence of Lithuanian cities became feasible only in 1935 when anti-aircraft defence corps was formed. [text from author]