Vilniaus valdymas 1812 m.

LTPublikacijoje nagrinėjama Vilniaus miesto administravimo problematika, personalijos ir kt. klausimai 1812 metų karo metu, kai Vilnių administravo prancūzų okupacinės administracijos paskirta valdininkija, aptariamos mero, municipalinės tarybos pareigūnų funkcijos ir kompetencijos. Vilniaus miesto valdymo organizaciją prancūzai pertvarkė pagal Prancūzijoje bei prancūzų užimtuose kraštuose tuomet vyravusį miestų valdymo modelį. Pagrindinis jo bruožas – miesto institucijų priklausomumas nuo centrinės valdžios. Beje, šis principas veikė ir tada, kai miestą administravo Rusijos valdžia. Akivaizdu, jog prancūzai neatsižvelgė į LDK laikais egzistavusias Vilniaus valdymo tradicijas – savivaldą ir pareigūnų renkamumą. Prancūzmečiu municipalitetas ir jam pavaldūs padaliniai pasižymėjo neblogai sutvarkyta vidine organizacija bei tiksliu funkcijų pasiskirstymu, tačiau stokojo pareigūnų, sugebančių dirbti administracinį darbą sudėtingoje situacijoje. Municipalitetą sudarė meras, jo pavaduotojai, municipalinė taryba, raštinė, Policijos, Iždo, Butų skyriai. Iš viso municipaliteto pareigūnų galėjo būti daugiau kaip 100 žmonių. Municipaliteto pagrindinę veiklą sudarė ligoninių aprūpinimo, mokesčių surinkimo, prancūzų administracijos Lietuvoje pareigūnų bei aukštų karininkų aptarnavimo, kuro tiekimo bei karinių dalinių apgyvendinimo ir maitinimo reikalai. Miesto valdymo sunkumus iš esmės sukėlė didžiulė, nuolatos auganti disproporcija tarp miesto gaunamų pajamų ir išlaidų, kurios buvo skiriamos prancūzų visokeriopiems poreikiams finansuoti.Reikšminiai žodžiai: Funkcijos ir kompetencijos; Meras; Miesto valdymas; Municipalinė taryba; Pareigūnai; Prancūzmetis; Valdymas; Vilnius; Administration of city; French–Russian war; Functions and competences; Management; Mayor; Municipal Council; Officers; Vilnius.

ENThe publication analyses the problem of administration of the city of Vilnius and other issues emerging during the war in 1812, when Vilnius was administered by the authorities appointed by the French administration. The functions and competences of the mayor and the officials of the municipal council are discussed. The French reorganised the governance of the City of Vilnius according to the governance model functioning in France and the regions occupied by France. Its main feature was the dependence on the central authorities. This principle was also applied when the city was governed by Russian authorities. It is obvious that the French did not consider the traditions existing in Vilnius during the times of the GDL, i.e. elections of self-governance and its officials. During the French period, the Municipality and the divisions subject to it had a rather good internal organisation and clear distribution of functions, however, it lacked officers able to perform administrative work in difficult situations. The municipality consisted of the mayor, his deputies, the municipal council, the office, the police, the treasury and the apartments division. The total amount of municipal official could reach 10. The main activities of the municipality included provision of hospitals, collection of taxes, accommodation and catering of officials of the French administration vising Lithuania. Difficulties in city administration were caused by a huge and constantly growing disproportion between the revenues and expenses of the city, which were aimed at financing various needs of high French officials.