Tarp Respublikos ir Rusijos: Kuršo sosto įpėdinystė XVIII a. viduryje

LTStraipsnyje nagrinėjamas mechanizmas, kuriuo Rusijos imperija įtvirtino savo realią įtaką Kurše, formaliai likusiame Lietuvos ir Lenkijos lenu. Gilinamasi į pagrindinius būdus XVIII a. pasiekti šį tikslą: lemtingo kunigaikščio sosto įpėdinystės poveikio bei imperijos atžvilgiu palankaus politinės tautos sluoksnio formavimą; mėginama atsakyti į klausimą, kiek šios neformalios įtakos Kurše įtvirtinimo ir garantavimo priemonės būdingos ir paties Kuršo kunigaikštystės siuzereno - Abiejų Tautų Respublikos - pajungimo praktikai. Aiškinamasi, ar galima Kuršo kunigaikštystę laikyti savotišku poligonu, kuriame Rusija bandė savo veiksmų prieš Abiejų Tautų Respubliką efektyvumą. Pagrindinis dėmesys skiriamas įtakai dėl kunigaikščio sosto įpėdinystės. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Kuršo ir jo kunigaikščio sosto įpėdinystės klausimo sprendimas XVIII a. viduryje akivaizdžiai parodė Abiejų Tautų Respublikos karinį ir ūkinį silpnumą, ydingą visuomenės susiskaldymą, agresyvius Rusijos ketinimus aktyviai kištis į kaimyninės valstybės vidaus reikalus. Ir Kurše, ir Respublikoje Rusijos imperija rado šalininkų, kurių formaliu kvietimu galėjo pasinaudoti įvesdama kariuomenę, taip tapdama padėties šeimininke. Abi Rusijos imperijos karines akcijas prieš Kuršą 1762-1763 m. ir Abiejų Tautų Respubliką 1763-1764 m. lydėjo panaši propagandinė kampanija. Teigiama, jog Kuršo kunigaikštystės klausimo sprendimo precedentas galėjo būti puikiu pavyzdžiu Abiejų Tautų Respublikai, tačiau nedaug kas įvertino įvykius Kurše.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Kuršas; Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė; Courland; Duchy of Courland and Semigallia; Republic of Two Nations; Rusija (Russia).

ENThe article examines the mechanism by which the Russian Empire consolidated its real influence in Courland that formally remained the fief of Lithuania and Poland. This article focuses on the main methods to achieve this goal in the 18th century: the formation of a fateful succession of the throne of the duke and the political nation favourable towards the empire; he also tries to answer the question as to how much the measures of seizing and exercising the informal power in Courland are characteristic of the practice of subjugation when it comes to Polish–Lithuanian Commonwealth that is a suzerain of the Duchy of Courland? The article examines whether the Duchy of Courland could possibly be considered a field, in which Russia tried the effectiveness of its actions against the Polish–Lithuanian Commonwealth? The main focus is on the succession of the throne of the duke. The study revealed that the decision on the succession of Courland and the throne of its duke in the middle of 18th century has clearly demonstrated the military and economic weakness of the Polish–Lithuanian Commonwealth, negative social fragmentation aggressive and the intentions of Russia to actively interfere in the internal affairs of the neighbouring state. Both in Courland and the Polish–Lithuanian Commonwealth, the Russian Empire found supporters and could use their formal invitation to enter the army, thus becoming the one in control of the situation. What is more, both military campaigns of the Russian Empire, the one against Courland that took place in 1762-1763 and the one against the Polish–Lithuanian Commonwealth (1763-1764), were accompanied by a similar propaganda campaign. It is argued that the way the question regarding the Duchy of Courland was dealt with could have been a good example for the Polish–Lithuanian Commonwealth, but not many people appreciated the events in Courland for what they were.